atmina, 16 a. pirmo–trečio ketvirčio Lietuvos didžiojo kunigaikščio, 16 a.–17 a. pirmos pusės Lenkijos karaliaus nereguliari duoklė Krymo chanui. Mokėta (pinigais, dovanomis) už tai, kad chanatas nepuldinėtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos pietinių žemių (Ukrainos). Nuo 1506 LDK ir Lenkija, kurių žemės kentė nuo totorių, atminus mokėjo perpus.
Krymo chanas Menglis Girėjus iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro duoklės ėmė reikalauti pačioje 15 a. pabaigoje (tuomet LDK kariavo su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, Menglio Girėjaus sąjungininke). Po LDK pralaimėto Vedrošos mūšio (1500) chanas pareikalavo kasmet mokėti po tris pinigus nuo kiekvieno Kijevo, Voluinės ir Podolės sričių žmogaus.
Atminų dydis priklausė nuo LDK santykių su Krymo chanatu, nuo to, kaip LDK sekdavosi karuose su Maskva, kaip šios valdovai sugebėdavo paveikti ir papirkti Krymo chanus, kad totorių rinktinės niokotų ne Rusų valstybės, o LDK žemes.
1512 Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis Mengliui Girėjui įsipareigojo kasmet mokėti po 15 000 auksinų atminų. Nuo 1521 mokėta pusiau pinigais, pusiau gelumbe; be to, chanui dar buvo dovanojama brangenybių (sidabrinių indų, sabalų kailinių, sabalų, kiaunių, juodųjų lapių kailių ir kita). LDK tai buvo nemažos išlaidos. LDK atminus kurį laiką dar mokėjo ir po 1569 Liublino unijos (kai Lenkija iš jos atėmė ir prisijungė Ukrainą).
415