atmints, kompiuterio įrenginys arba terpė informacijai (duomenims, programoms) saugoti. Atminties įrenginį sudaro trys pagrindinės dalys: informacijos laikmena (terpė, kurioje tiesiogiai saugoma informacija), valdymo įrenginys (atlieka laisvos vietos paiešką laikmenoje ir įrašo arba perskaito informaciją) ir ryšio kanalas (ryšio linija, kuria keičiamasi informacija su kitais kompiuterio įrenginiais). Skaitmeninių kompiuterių atmintyje informacija saugoma dvejetainių skaitmenų 0 ir 1 pavidalu. Kiekviena atminties ląstelė saugo vieną dvejetainį skaitmenį – bitą, kai jai suteikiama viena iš dviejų stabilių elektroninių, magnetinių ar kitų būsenų, kurios atitinka 0 ir 1. Informacija į atminties ląstelę įrašoma šuoliškai keičiant jos būseną. Pagal informacijos laikmenos rūšį atmintis gali būti registrinė (laikmena yra elektroninė schema, sudaranti procesoriaus dalį), puslaidininkinė (laikmena – integrinis grandynas), magnetinė (laikmena – magnetinė medžiaga, kuria padengta juosta, diskas, būgnas ar korta), optinė (laikmena – šviesai jautrus sluoksnis, kuriuo padengtas judamasis paviršius, o informacija įrašoma ir skaitoma lazeriu), feritinė (laikmena – miniatiūrinių žiedelių pavidalo feromagnetinių šerdžių tinklas). Pagal kreipties būdą atmintis skirstoma į nuosekliosios kreipties (reikiama pozicija randama nuosekliai peržiūrint atminties duomenų elementus) ir laisvosios kreipties (kreipiamasi į adresuotus duomenis) atmintis. Laisvosios kreipties atmintyje kiekviena pozicija turi adresą – skaičių, išskiriantį šią poziciją iš kitų. Adresų apimtis lemia bendrąją atminties talpą. Atminties laikmenos paprastai jungiamos tam tikrais blokais, leidžiančiais vienu adresu įrašyti ar perskaityti iš karto keleto bitų informaciją – vadinamąjį kompiuterio žodį. Adresuojama kompiuterio vieno žodžio saugojimo vieta vadinama atminties ląstele. Atmintį apibūdina kreipties į jos ląstelę vidutinė trukmė, lemianti atminties veikimo spartą, kuri savo ruožtu priklauso nuo kiekvieno atminties įrenginio veikimo ir keitimosi informacija tarp jų spartos. Skiriama trinioji ir netrinioji atmintis, vidinė (pagrindinė), superoperatyvioji ir išorinė (pagalbinė) atmintis. Triniosios atminties turinys išnyksta išjungus kompiuterio maitinimą, o netriniosios – išlieka. Vidinė atmintis įrengta kompiuteryje; joje saugomi duomenys ir komandos, kurias operatyviai naudoja kompiuterio aritmetinis loginis įrenginys. Informacija į vidinę atmintį perduodama iš įvesties arba išorinės atminties įrenginio. Ji skirstoma į operatyviąją ir pastoviąją. Operatyviąją atmintį paprastai sudaro sparčioji laisvosios kreipties atmintis (RAM – angl. Random Access Memory). Šioje atmintyje saugoma kompiuteriu vykdomos programos duomenys, programos kodas bei kitos programos, pvz., pelės komandų tvarkyklė, dalis operacinės sistemos. Operatyvioji laisvosios kreipties atmintis savo ruožtu skirstoma į statinę (SRAM – angl. Static Random Access Memory) ir dinaminę (DRAM – angl. Dynamic Random Access Memory). Jos integrinis grandynas turi keletą milijonų atminties ląstelių. Kiekviena statinės atminties ląstelė sudaryta iš dviejų stabilių būsenų įtaiso – trigerio (dvejetainiam skaitmeniui 0 arba 1 saugoti) ir keleto tranzistorių (įrašymo ar skaitymo operacijai vykdyti). Kiekviena dinaminės atminties ląstelė sudaryta iš kondensatoriaus ir tranzistoriaus. Kai kondensatorius elektriškai įkrautas, jo būsena atitinka 1, kai iškrautas – 0. Kondensatoriaus įkrovimą ir iškrovimą valdo tranzistorius. Kreipties į dinaminę atmintį trukmė mažesnė negu į statinę. Pastovioji atmintis (ROM – angl. Read-Only Memory) yra netrinioji puslaidininkinė atmintis. Į šią atmintį informacija įrašoma specialios programavimo procedūros metu; jos negalima programiškai keisti – galima tiktai skaityti. Pastoviojoje atmintyje saugomos įvairios programos, informacija apie kompiuterio aparatūrą ir žemesnio lygmens programinė įranga. Įjungus kompiuterį, laisvosios kreipties atmintis yra tuščia, ir jis pradeda veikti kreipdamasis į pastoviąją atmintį. Pastoviosios atminties įrenginiai – tai integriniai grandynai, magnetiniai diskai ir juostos, kompaktiniai diskai (CD‑ROM – angl. Compact Disc Read-Only Memory), magnetooptiniai diskai, universalieji skaitmeniniai diskai (DVD – angl. Digital Versatile Disc). Superoperatyvioji atmintis yra mažos talpos SRAM tipo; kreipties trukmė į ją yra daug mažesnė už kreipties į pagrindinę atmintį trukmę. Joje laikinai saugomi duomenys (ir programos dalis), kad aritmetinis loginis įrenginys galėtų juos greičiau apdoroti. Išorinė atmintis – tai kompiuterio išoriniai įrenginiai. Juose telpa daug daugiau informacijos negu vidinėje atmintyje, tačiau kreipties trukmė yra gerokai didesnė. Šios atminties duomenys programos komandomis (adresavimu) nepasiekiami. Kreiptis į juos galima tik įvesties ir išvesties operacijomis. Tai įvairios talpos savarankiški atminties įrenginiai – magnetiniai ir optiniai diskai, magnetinės juostos, magnetinės kortos, holografiniai įtaisai. Plačiausiai paplitę – magnetiniai diskai ir juostos. Diskai būna standieji ir lankstieji. Informaciją įrašo ir skaito magnetinė galvutė, įmagnetinanti duomenų laikmenos (disko) paviršiaus ruožus skirtingomis kryptimis, atitinkančiomis dvejetainį skaitmenį – 0 arba 1 (įrašant), arba randa ir nustato jo įmagnetinimo kryptį (skaitant). Be vidinės ir išorinės atminties, įvairiems tikslams yra naudojamos šios atmintys: trinamoji ir programuojamoji pastovioji atmintis (EPROM – angl. Erasable Programmable Read-Only Memory), elektriškai keičiama pastovioji atmintis (EAROM – angl. Electrically Alterable Read-Only Memory), daugiakarčio naudojimo perrašomoji atmintis (FLASH ROM). Šių atminčių turinys gali būti perrašomas. Jos naudojamos, kai informacija įrašoma labai retai. Naudojamos ir kitokios atmintys: pseudostatinė laisvosios kreipties atmintis (PSRAM – angl. Pseudo Static Random Access Memory; ji keičia brangias statines laisvosios kreipties atmintis autonominėse kompiuterizuotose sistemose), dinaminė laisvosios kreipties atmintis su išplėsta duomenų išeiga (EDO DRAM – angl. Extended Data Out DRAM; joje duomenis siunčiant vienu adresu tuo pat metu nustatomas naujasis atminties ląstelės adresas), vaizdo laisvosios kreipties atmintis (VRAM – angl. Video RAM; labai sparčios prieigos dinaminė operatyvioji atmintis, skirta į kompiuterio displėjų teikiamiems duomenims laikyti), sinchroninė dinaminė laisvosios kreipties atmintis (SDRAM – angl. Synchronous DRAM; laisvosios kreipties trukmė tokia pat kaip ir EDO DRAM atminties, tačiau tolesnės duomenų skaitymo ir rašymo operacijos atliekamos 5–6 kartus sparčiau), sinchroninė dinaminė laisvosios kreipties atmintis II (SDRAM II; 1998 sukurta didesnės duomenų išrankos spartos SDRAM atminties atmaina).
2164