atmosfèros fzika Lietuvojè. Atmosferos fizikos tyrimus Lietuvoje pradėjo K. Sleževičius; 1923 Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Matematikos ir gamtos fakultete įkūrė Geofizikos kabinetą, kuris 1930 pertvarkytas į Geofizikos ir meteorologijos katedrą, ir iki 1953 jai vadovavo. Tyrė Saulės spinduliuotę, oro dulkėtumą, atmosferos cirkuliaciją, Lietuvos klimatą. Matematikos ir gamtos fakultetą perkėlus į Vilniaus universitetą, Geofizikos ir meteorologijos katedra perkelta į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, o po II pasaulinio karo pertvarkyta į Meteorologijos ir klimatologijos katedrą; 1953–60 vadovavo B. Styra.
Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute 1952–1963 buvo Atmosferos fizikos sektorius; jo vadovas B. Styra čia pradėjo atmosferos radioaktyvumo tyrimus. 20 a. 6–7 dešimtmetyje atmosferos, hidrometeorų ir aerozolių radioaktyvumą tyrė Nijolė Astrauskienė, Česlovas Garbaliauskas, Rimvydas Jasiulionis, V. Lujanas, Valentina Matulevičienė, Vytautas Matuolis (Matulevičius), Tatjana Nedveckaitė, Vytautas Pocius, S. J. Šalavėjus, K. Šopauskas, Narciza Špirkauskaitė, Evaldas Vėbra. Iš pradžių tyrimai buvo atliekami Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute, nuo 1963 – Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute (nuo 1977 Fizikos institutas). Šiame institute nuo 1963 pradėta tirti Lietuvos šiluminės elektrinės (Elektrėnai) aplinkos tarša sieros anhidritu, buvo atliekami bandymai daryti aktyvų poveikį meteorologiniams procesams, stabdyti krušos formavimąsi kamuoliniuose debesyse (specialiame poligone Moldavijoje).
1970 Fizikos ir matematikos institute įkurtas Atmosferos užteršimų tyrimų sektorius (vadovas K. Šopauskas), pradėti sistemingi foninės taršos tyrimai Kuršių nerijoje, Labanore, Žuvinte ir epizodiniai tyrimai dar 20 vietovių. Šie tyrimai padėjo pagrindus foninės taršos stebėsenai Lietuvoje. Perkūnijų ir konvekcinių debesų susidarymo sąlygas tyrė A. Buzas, laisvosios atmosferos sandarą ir klimato ypatumus – P. Korkutis, šilumos spindulinę apykaitą atmosferoje – B. Styra.
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio daugiausia buvo tiriama radioaktyviųjų inertinių dujų sąveika su atmosferos aerozoliais (D. Butkus), rūkų radioaktyvumas (Aldona Kirkaitė-Mikelinskienė), radioaktyviosios anglies ir gyvsidabrio pasiskirstymas atmosferoje (R. Krenevičius, Kęstutis Kvietkus), priemaišų išplovimas konvekciniuose debesyse (Birutė Vėbrienė, R. Leskauskas, R. Krankalis), aerozolių transformacija ir nusėdimas, jų spektrometriniai tyrimai (A. Belovas, A. Girgždys, Klemensas Stelingis, Vidmantas Ulevičius), sieros oksidų, ozono ir kitų teršalų koncentracijos atmosferoje priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų (Bronislavas Giedraitis, Raselė Girgždienė), atmosferos šiluminė tarša (Donatas Perkauskas). 1978 įkurta Fizikos instituto Ignalinos radioekologinio monitoringo stotis, skirta radionuklidų Ignalinos atominės elektrinės išlėkose sklaidos pažemio ore dėsningumams nustatyti ir sukeliamoms jonizuojančiosios spinduliuotės dozėms aplinkoje apskaičiuoti.
Atmosferos fizikos tyrimai daugiausia plėtojami Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institute, t. p. Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus universitete, Hidrometeorologijos tarnyboje. Tiriama kosmogeninės ir dirbtinės kilmės radionuklidų, jų koncentracijų atmosferoje ir radioaktyviosios taršos tendencijos, atmosferos teršalų susidarymas, pernešimas, teršalų sklaidos aplinkoje modeliavimas, dujinių ir aerozolinių teršalų dinamika atmosferoje, aerozolio dalelės augimo dėsningumai, fotooksidantų, rūgštinamųjų medžiagų, sunkiųjų metalų ir stabilių organinių junginių apykaita tarp atmosferos ir biosferos, radioaktyviųjų inertinių dujų kaupimasis atmosferoje, meteorologinių sąlygų poveikis miestų oro taršai, organinių medžiagų kilmė aerozoliuose ir sąveika su klimato parametrais. Atliekami Saulės spinduliuotės, ozono, aerologiniai matavimai.
Svarbiausios monografijos: B. Styros Atmosferos sąranga (1950), Branduolinės meteorologijos klausimai (1959), Branduolinė meteorologija (1965; visos rusų kalba), B. Styros, V. Lujano ir K. Šopausko Atmosferos radioaktyvumas ir meteorologija (1975), V. Lujano Kosmogeniniai radionuklidai atmosferoje (1979), B. Styros ir D. Butkaus Geofizikinės 85Kr problemos atmosferoje (1988). Moksliniai straipsniai spausdinami tęstiniuose leidiniuose: Lietuvos fizikos žurnalas (Lithuanian Journal of Physics), Aplinkos inžinerija ir kraštovaizdžio tvarkymas (Journal of Environmental Engineering and Landscape Management; 1995–2003 ėjo pavadinimu Aplinkos inžinerija) ir kituose. 1973–98 ėjo moksliniai žurnalai Atmosferos fizika (1998–2005 Aplinkos ir cheminė fizika / Environmental and Chemical Physics), 1980–88 – Regioninė hidrometeorologija.
1163