atmosfèros fròntas, skirtingų fizinių savybių oro masių skiriamoji zona. Jos plotis (horizontalia kryptimi) būna iki keliasdešimt, ilgis iki kelių tūkstančių kilometrų, storis (vertikalia kryptimi) mažiau kaip 1 kilometras. Atmosferos fronto paviršius su Žemės paviršiumi sudaro ne didesnį kaip 1° kampą. Jo susikirtimas su Žemės paviršiumi vadinamas fronto linija (ji brėžiama sinoptiniuose žemėlapiuose). Vidutinėse platumose dažnai susiduria šaltos oro masės su šiltomis; jos nesusimaišo, tarp jų susidaro frontinis paviršius. Atmosferos fronto zonoje temperatūra, vėjas ir oro drėgmė staigiai kinta. Arktinis frontas skiria arktinį orą nuo vidutinių platumų oro, poliarinis – vidutinių platumų orą nuo tropinio, tropinis – tropinį orą nuo ekvatorinio.
Atmosferos frontai skirstomi į šiltuosius, šaltuosius ir okliuzijos frontus. Kai šilta oro masė stumia šaltą ir užima jos vietą, jų atmosferos fronto ruožas vadinamas šiltuoju frontu, jei šaltas oras išstumia šiltą, – vadinamas šaltuoju frontu. Ciklone šaltasis frontas juda paskui šiltąjį ta pačia kryptimi, tik daug greičiau negu šiltasis, ir jį paveja; abu atmosferos frontai susiliečia ir sudaro okliuzijos frontą. Slenkant frontui per trumpą laiką smarkiai keičiasi oro temperatūra ir slėgis, vėjas, debesuotumas, krituliai. Jei oro masės nejuda, tarp jų gali susidaryti stacionarusis frontas.
496