atmosfèros òptiniai reiškinia susidaro sklindant atmosferoje optinio diapazono (390–760 nm) elektromagnetinėms bangoms. Labai susiję su atmosferos fizine būsena. Troposferoje ir atmosferos aukštutiniuose sluoksniuose šie reiškiniai skirtingi. Aukštutiniuose sluoksniuose dėl Saulės spinduliuotės vyksta fotocheminės reakcijos, oro dalelių jonizacija, kurių metu gali susidaryti poliarinės pašvaistės, sidabriniai debesys, ima švytėti nakties dangus. Žemutinių atmosferos sluoksnių optiniai reiškiniai atsiranda dėl šviesos sklaidos, atspindžio, lūžio, difrakcijos ir refrakcijos atmosferos oro dalelėse ir priemaišose. Saulės spinduliams lūžtant ir atsispindint vandens lašeliuose susidaro vaivorykštė, o ledo kristaluose – halas. Dėl šviesos difrakcijos atmosferoje susidaro vainikai aplink Saulę ir Mėnulį, glorija, debesų irizacija, žaliasis spindulys, žvaigždžių mirgėjimas. Nuo išsklaidytos šviesos dangus atrodo melsvas arba žydras. Dėl šviesos anomalios refrakcijos susidaro miražai, Saulės ir Mėnulio diskai prie horizonto atrodo suploti, o horizonto linija – žemiau. Šviesos sklidimo sąlygos ir atmosferos drumstumas nulemia daiktų matomumą. Pagal kai kuriuos optinius reiškinius galima prognozuoti orus, nes jų pasirodymas yra tam tikrų meteorologinių procesų, vykstančių atmosferoje, padarinys. Iš dangaus skliauto ryškumo sutemų metu galima spręsti apie atmosferos sudėtį stratosferoje ir aukščiau.
1163