atmosfèros sraũjymė, stiprus siauras oro srautas aukštutinėje troposferoje ir stratosferoje. Jai būdinga beveik horizontali ašis ir dideli vėjo greičio gradientai: horizontalūs iki 10 m/s vienam kilometrui statmena ašiai kryptimi ir vertikalūs 10–25 m/s vienam kilometrui. Dėl to sraujymėse vyksta smarki turbulencija. Didžiausias vėjo greitis būna atmosferos sraujymės ašyje – vidutiniškai 40–55 m/s (kartais siekia ir 200 m/s). Nuo ašies į visas puses vėjo greitis mažėja (tai atmosferos sraujymės svarbiausias požymis). Atmosferos sraujymės plotis keli šimtai kilometrų, storis iki 10 km, ilgis keletas tūkstančių kilometrų (kartais viena atmosferos sraujymė apjuosia beveik visą Žemę). Troposferos sraujymės skirstomos į arktines, vidutinių platumų, subtropines ir ekvatorines. Sraujymėse vėjas pučia iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietvakarių. Atmosferos sraujymės susidaro didelių meridianinių temperatūros ir slėgio gradientų srityse, t. y. auštuminėse frontinėse zonose tarp aukštų anticiklonų ir ciklonų; arktinės – 6–8 km aukštyje, vidutinių platumų – 8–11, subtropinės – 11–13, ekvatorinės – 15–20 kilomerų. Arktinės ir vidutinių platumų atmosferos sraujymės dažniausios ties Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos pakrantėmis, virš Didžiosios Britanijos, Uralo kalnų, subtropinės atmosferos sraujymės – šiauriniuose subtropinių anticiklonų pakraščiuose. Žemutinėje troposferoje susidaro mezosraujymės (jų ilgis iki 1000 km). Jų ašyse vėjo greitis 15–70 m/s. Stratosferos sraujymės susidaro 25–55 km aukštyje subpoliarinėse, vidutinėse ir ekvatorinėse platumose. Vėjo greitis dažnai daugiau kaip 200 km/h. Žiemą stratosferos sraujymėse vėjas pučia iš vakarų, vasarą, kai poliarinėje stratosferoje susidaro anticikloninis sūkurys, – iš rytų. Smarkiausi vėjai žiemos stratosferinėse sraujymėse.
1163