atmosfèros stratifikãcija, vertikalusis temperatūros ir kitų meteorologinių elementų pasiskirstymas atmosferoje. Gali būti nepastovi, pastovi ir neutrali; nuo to priklauso konvekcijos procesų intensyvumas ir orų pobūdis. Kai atmosferos stratifikacija nepastovi, oro temperatūros vertikalusis gradientas atmosferoje būna didesnis už sauso oro adiabatinį gradientą (1 °C/100 m). Tuomet kylančio oro temperatūra krinta lėčiau (ji kinta beveik adiabatiškai; adiabatinis vyksmas) negu aplinkos temperatūra. Tai padeda susidaryti konvekcijai. Formuojasi kamuoliniai debesys, būna liūtys, perkūnijos. Kai atmosferos stratifikacija pastovi, oro temperatūros vertikalusis gradientas atmosferoje būna mažesnis už sauso oro adiabatinį gradientą, kylančio oro temperatūra krinta greičiau negu aplinkos temperatūra. Pradėjęs kilti oras greitai atvėsta, pasidaro šaltesnis ir sunkesnis už aplinkos orą, leidžiasi žemyn, todėl konvekcija stabdoma. Gali susidaryti sluoksniniai debesys, dulksna. Pastovi atmosferos stratifikacija dar būna izoterminė (oro temperatūros vertikalusis gradientas atmosferoje lygus 0) ir inversinė (oro temperatūra kylant aukštyn didėja). Kai oro temperatūros vertikalusis gradientas atmosferoje lygus sauso oro adiabatiniam gradientui, kylančio ar nusileidžiančio oro ir aplinkos temperatūra susilygina, tai išnykus judėjimą sukėlusioms priežastims oras nustoja judėti (neutrali atmosferos stratifikacija). Kai oras drėgnas, neutralios atmosferos stratifikacijos temperatūros gradientas būna mažiau kaip 1 °C/100 m.
1163