atmosfèros užterštùmas, įvairių medžiagų buvimas atmosferoje didesniais kiekiais negu vidutiniškai būna natūraliomis sąlygomis. Pagal fizinę būseną skiriama tarša dujomis ir aerozolio dalelėmis. Atmosferos teršalų cheminė sudėtis labai įvairi, joje randama beveik visų cheminių elementų pėdsakų, daug įvairių organinių ir neorganinių junginių. Pagrindinės atmosferą teršiančios medžiagos: O3, SO2, NO2, NH3, HNO3, , , , + HNO3, NH3 + NH4; sunkieji metalai – Cu, Cd, Pb, Zn, V; radionuklidai.
Teršalai atmosferoje keičia oro fizines savybes (šilumos apykaitą, skaidrumą). Svarbiausi oro taršos pobūdį ir sklaidą lemiantys veiksniai yra vertikalus oro sluoksnių maišymasis, atmosferoje vykstantys cheminiai procesai, dujų perėjimas į aerozolio daleles, dalelių kondensacinis augimas ir koaguliacija, iškritimas, difuzinis nusėdimas, sedimentacija. Atmosfera apsivalo per iškritas (sausas ir su krituliais) ir medžiagoms difunduojant ant paviršių. Taip atmosferos užterštumas veikia augaliją ir gyvūniją, užteršiami vandenys ir dirva.
Atmosferos užterštumas kenkia žmonių sveikatai, florai ir faunai, skatina įvairių medžiagų koroziją, ardo jų struktūrą. Svarbiausios oro taršos sukeltos problemos yra aplinkos rūgštėjimas, ozono sluoksnio plonėjimas, radionuklidų plitimas, klimato kaita, augalijos degradacija. Atmosferą daugiausia teršia transportas, energetika ir pramonė.
Lietuvoje
Lietuvoje didžiausią dalį sudaro transporto teršalai, ypač didžiuosiuose miestuose bei pramoniniuose centruose. Didžiąją oro taršos dalį (apie 80 %) Lietuvoje sudaro iš kitų šalių atnešti teršalai. Lietuvos oro taršos lygiai priklauso nuo visos Europos taršos lygių, o oro priemaišų koncentracijos dydžiai – nuo konkrečios meteorologinės situacijos ir jos procesų. Lietuvoje atmosferos užterštumą kontroliuoja Aplinkos ministerija, mokslinius tyrimus daro Fizikos institutas.
1698