atogrąžos

atógrąžos, tròpikai (gr. tropikos (kyklos) – posūkio (apskritimas)), Žemės rutulio šiaurės ar pietų platumos, kuriose Saulė pasiekia zenitą kartą per metus atogrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros saulėgrįžos (06 21/22) dieną, pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos (12 21/22) dieną. Atogrąžų platuma lygi kampui tarp Žemės pusiaujo ir jos orbitos plokštumos. Šis kampas 41 000 metų periodu kinta nuo 21°30′ iki 24°30′. Šiaurės atogrąža vadinama Vėžio, pietų atogrąža – Ožiaragio atogrąža. Taip atogrąžas maždaug prieš 2300 metų pavadino senovės graikų astronomai. Tada per vasaros ir žiemos saulėgrįžas Saulė būdavo atitinkamai Vėžio ir Ožiaragio žvaigždynuose (dabar Saulė per vasaros saulėgrįžą būna Dvynių, o žiemos saulėgrįžą – Šaulio žvaigždyne).