atòmo sužãdinimas, atomo elektronų apvalkalo pakitimas jam pereinant į kitą nuostoviąją būseną, pasižyminčią didesne vidine energija. Sužadinimo energiją atomas gauna sugerdamas vieną ar keletą fotonų, susidurdamas su kita atomine dalele (elektronu, jonu, atomu, molekule) ar kietuoju kūnu, disocijuojant molekulėms, rekombinuojant jonams. Atomo sužadinimo energija gali virsti elektromagnetinio lauko, atominių dalelių judėjimo kinetine arba kitos atominės dalelės sužadinimo energija. Atomo sužadinimo metu kinta atomo elektronų būsena, taigi ir ją nusakantys kvantiniai skaičiai. Atomas būna sužadintas tik tam tikrą baigtinį laiką, vadinamą sužadinimo gyvavimo trukme. Išspinduliuodamas fotoną arba susidurdamas su kita dalele ir perduodamas jai energijos sužadintasis atomas pereina į mažesnės energijos būseną. Šis procesas vadinamas sužadinimo slopinimu. Sužadintasis atomas spontaniškai išspinduliuodamas vieną ar keletą fotonų per apie 10–8 s pereina į pagrindinę būseną (ją atitinka mažiausia galima atomo energija). Jei sužadinta būsena metastabili, gyvavimo trukmė yra gerokai ilgesnė – iki 10–2 s. Atomo sužadinimo ir tos būsenos nykimo dėl susidūrimų su atominėmis dalelėmis intensyvumas apibūdinamas sužadinimų (arba jų nykimų) efektiniu skerspjūviu, greičio konstanta ir priklauso nuo atominių dalelių tankio ir jų greičio. Dalis medžiagos atomų visuomet sužadinti; kylant medžiagos temperatūrai sužadintų atomų daugėja. Termodinaminės pusiausvyros būsenos sužadintųjų atomų kiekis priklauso tik nuo temperatūros ir būsenos energijos, todėl gali būti apskaičiuotas pagal Boltzmanno formulę. Bendruoju atveju būsenos užpilda skaičiuojama sprendžiant kinetines lygtis.
2520