atotykio principas

atótykio prncipas, teigia, kad iš kiekvienos naujos teorijos, siekiančios paaiškinti daugiau reiškinių arba nusakyti juos kuo smulkiau, kaip ribinis atvejis turi išplaukti senesnės (siauresnės) teorijos rezultatai. Iš kvantinės mechanikos dėsnių, kai mažoji Plancko konstanta ħ → 0, išplaukia klasikinės mechanikos dėsniai. Iš reliatyvistinės mechanikos ir reliatyvistinės kvantinės mechanikos, kai $\frac{1}{c}$ → 0 (c – šviesos greitis tuštumoje), gaunami atitinkamai klasikinės mechanikos ir kvantinės mechanikos rezultatai (tai reiškia, kad dalelių greičiai, palyginti su c, yra labai maži ir reliatyvistiniai reiškiniai nereikšmingi). Iš kvantinės elektrodinamikos, kai elektromagnetinės sąveikos konstanta α → 0 (ši konstanta proporcinga elementariajam krūviui e), išplaukia kvantinės reliatyvistinės mechanikos išvados (tai reiškia, kad dalelių sąveika tokia silpna, jog nei dalelių skaičius, nei jų rūšis nekinta). Atotykio principas svarbus naujoms teorijoms kurti. 1923 pirmąkart suformulavo N. Bohras tirdamas, kaip atomai spinduliuoja ir sugeria šviesą.

2469