ãtragis, pãslėnio kyšulỹs, raiškus siauras stačių šlaitų gūbrys, vienu galu prisišliejęs prie stambesnės, iškilios reljefo formos.
Šie nesuardyti 50–500 m ir ilgesni buvusio lygaus žemės paviršiaus ruožai (eroziniai reljefo atlikuonys) išlieka dėl juos sudarančio kietesnio grunto (pvz., moreninio priemolio). Atragių santykinis aukštis būna apie 50 m, jų keteros – nuo 2–3 m (kartais dar siauresnės) iki 10 m pločio. Susidaro dėl linijinės erozijos (ardomosios vandens srautų veiklos), dažniausiai tarp išsišakojančių griovų ir raguvų kaip tarpugrioviai arba upių ir upelių santakose. Pagal nuardymo pobūdį atragiai sąlyginai skirstomi į aukštesnio ir žemesnio lygio erozines reljefo formas. Aukštesnio lygio erozinėms formoms būdingas greta esančio apyslėnio aukščiui artimas paviršius (būna susidarę iš tokių pat nuogulų). Žemesnio lygio erozinių formų paviršius gerokai žemesnis (dažniausiai susijęs su upės slėnio terasų ardymu).
Ąžuolpamūšės atragis Tatulos ir Ūgės santakoje (Pasvalio rajono savivaldybės teritorija)
Naujosios Rėvos piliakalnio atragis (Vilniaus rajono savivaldybės teritorija)
Atragiai būdingi Lietuvos reljefui. Upių paslėnių ir šlaitų kyšuliuose įrengta apie trečdalį (339) visų žinomų Lietuvos piliakalnių; žymiausi – Pilies kalnas (buvusio atragio erozinis atlikuonis, istoriniais laikais žmonių atkirstas nuo Vilniaus kalvyno pagrindinio masyvo), Buivydų, Naujosios Rėvos piliakalniai. Sapieginės erozinio kalvyno atragiai (Sapieginės, Šveicarijos) bei keli išraiškingi tarpugrioviai (Didžiosios griovos, Dainų slėnio) Kalnų parke suteikia unikalumo Vilniaus kraštovaizdžiui. Avižlio, Jurakalnio, Sudervėlės atragiai – saugomi gamtos paveldo objektai. Ilgiausių (ilgis 500–600 m) Lietuvoje atragių sistema saugoma Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje (įsteigtas 1998) Vilniuje (Antakalnyje).
-kalvaragis; -atragiai
3210