atrankõs taisỹklės, taisyklės, kurios nusako, kokie kvantinių sistemų vyksmai (atomų ar molekulių elektronų šuoliai, atomų branduolių skilimo reakcijos) galimi (tikimybės didelės) ir kokie – negalimi (tikimybės mažos ar net lygios nuliui). Atrankos taisyklės sąvoka atsirado dar prieš kvantinės mechanikos sukūrimą, kai buvo apibendrinti tyrimų rezultatai. Buvo pastebėta, kad spinduliuojančio atomo judesio kiekio momentas kinta tik diskrečiai. Šiai ypatybei paaiškinti suformuluotos atrankos taisyklės, nusakančios papildomus galimų šuolių apribojimus. Atrankos taisykles paaiškina kvantinė mechanika, jos susijusios su kvantinės mechanikos tvermės dėsniais. Skirstomos į tiksliąsias ir apytiksles. Juo tikslesnis tvermės dėsnis, tuo griežtesnės atrankos taisyklės. Atomų energijos, judesio kiekio, judesio kiekio momento, būsenos lyginumo tvermės dėsniai tikslūs, todėl atitinkamos atrankos taisyklės griežtai klasifikuoja atomų elektromagnetinį spinduliavimą. Šuoliai, kurie tenkina visas nagrinėjamai sistemai galiojančias atrankos taisykles, vadinami leidžiamaisiais, visi kiti – draudžiamaisiais. Pirmiesiems būdinga didžiausia tikimybė. Matematinė atrankos taisyklių išraiška yra įvairios daugiakampių taisyklės (Kroneckerio delta, trikampio, keturkampio ir kitos salygos), kurias turi tenkinti matematinių parametrų (paprastai sistemos kvantinių skaičių) vertės formulėse, išreiškiančiose atitinkamų kvantinių vyksmų tikimybes. Pvz., trikampio sąlyga: parametrų skaitinės vertės turi būti tokios, kad būtų galima nubrėžti trikampį, kurio kraštinės tam tikru masteliu atitiktų tas vertes. Kai kuri nors atrankos taisyklė pažeidžiama, vyksmo tikimybė tampa gerokai mažesnė ar net lygi nuliui. Yra ir sudėtingesnių atrankos taisyklių, siejančių daugiau kintamųjų. Jos ne tokios tikslios. Pagal atrankos taisykles spektroskopija nusako ir klasifikuoja atomų ir jų darinių elektromagnetinį spinduliavimą, branduolių alfa, beta ir gama spinduliavimą, elementariųjų dalelių skilimo ir sintezės reakcijas.
1816