Atrėjas
Atrjas (Atreus), graikų mitologijoje Mikėnų valdovas. Pelopo ir Hipodamėjos sūnus, Agamemnono ir Menelajo tėvas. Su broliu Tiestu nužudė tėvo labiau mylėtą pusbrolį Chrisipą ir iš Elidės pabėgo į Mikėnus, kur abu valdė po juos priglaudusio karaliaus Euristėjo mirties, tačiau pradėjo kovą siekdami vienas kito atsikratyti. Tiestas suviliojo Atrėjo žmoną Aeropę ir buvo išvytas. Tremtyje užaugino Atrėjo sūnų Pleistenį, kurį pasiuntė, kad nužudytų savo tėvą. Atrėjas, neatpažinęs sūnaus, jį nužudė. Iš keršto Atrėjas apsimetė norįs taikytis, pakvietė brolį į svečius ir pavaišino dviejų jo sūnų mėsa. Dievai Atrėją prakeikė ir orakulas patarė taikytis. Ieškodamas brolio Atrėjas sutiko jo dukterį Pelopėją ir vedė nežinodamas, kad tai jo dukterėčia. Pelopėja pagimdė Tiesto anksčiau pradėtą sūnų Aigistą, kuris išaiškėjus jo tikrajai kilmei pakluso tėvui ir Atrėją nužudė. Žiauriais nusikaltimais, kraujomaiša ir supainiotu herojų likimu išsiskiriantį Atrėjo mitą panaudojo Euripidas, Sofoklis, Seneka.
1825