romėnų gyvenamasis namas su atrijumi: a – aksonometrinis vaizdas, b – išilginis pjūvis, c – planas
ãtrijus (lot. atrium < ater – juodas), romėnų gyvenamojo namo pagrindinė patalpa – vidinis kiemas, iš dalies uždengtas stogu. Dažniausiai buvo pastato viduryje, kitos patalpos dėstytos aplink jį. Iš pradžių čia buvo židinys su anga lubose, buvo ruošiamas maistas, miegama bei pramogaujama. Romos imperijos laikais atrijus tapo priimamuoju bei šeimos susibūrimo vieta. Jame laikytos dievų statulos, mirusiųjų urnos, žymiausių šeimos narių biustai. Atrijaus viduryje paprastai būdavo įrengiamas keturkampis, apskritas, kartais pusapskritis marmuro baseinas (impluvijus), virš jo – anga (kompluvijus) lietaus vandeniui į baseiną nutekėti. Buvo paplitę trijų tipų atrijai: toskaniškieji, korintiškieji ir tetrastiliniai. Atrijai puošti fontanais, augalais, paveikslais, sienos dekoruotos freskomis, grindys ir impluvijus – mozaikomis.
2271