atròfija (atrophia; gr. badavimas, nuvytimas, išsekimas), ląstelių, audinių ar organų apimties sumažėjimas. Būna fiziologinė ir patologinė. Fiziologinę atrofiją sukelia organizmo (dantų, raumenų, lytinių organų) pokyčiai dėl senyvo amžiaus. Patologinė atrofija atsiranda dėl organų ligų ir įvairių pažeidimų. Skirstoma į bendrąją patologinę atrofiją (išsekimą), kurią sukelia ilgalaikis badavimas, lėtinės ligos, centrinės nervų sistemos ligos, ir vietinę (dalinę) patologinę atrofiją, kurią sukelia organo funkcijos susilpnėjimas dėl neveiklos (paralyžiuotų galūnių raumenų atrofija), nepakankamo aprūpinimo krauju (smegenų žievės atrofija dėl aterosklerozės), spaudimo iš išorės (smegenų atrofija spaudžiant navikui).
1143