ãtsėlis, tame pačiame žemės plote pakartotinai pasėtas pasėlis. Atsėlio metai (pirmųjų, antrųjų, trečiųjų metų atsėlis) nustatomi iš atsėliuojamo augalo auginimo trukmės atėmus pirmuosius jo augimo metus (trečius metus sėjamas pasėlis – antrųjų metų atsėlis). Atsėlis mažina armens humuso išteklius, gadina dirvožemio struktūrą, didina jo tankį, prisideda prie erozijos intensyvėjimo. Augalų šaknys, kasmet pasiskirstydamos to paties gylio dirvožemio sluoksnyje, jį išdžiovina, todėl per sausrą atsėliui stinga drėgmės. Atsėlis skatina augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimą, šaknų nuodingųjų išskyrų kaupimąsi, menkina dirvožemio mikroorganizmų rūšinę sudėtį sukeldamas dirvožemio nuovargį ir kasmet mažindamas atsėliuojamų augalų derlių. Neilgai (iki 2 m.) atsėliuoti galima rugius, miežius, vasarinius kviečius, bulves, runkelius (neužkrėstoje runkeliniais nematodais dirvoje), ilgai (daugiau kaip 2 m.) – kukurūzus, kanapes, tabaką, vilnamedžius, ryžius. Atsėliavimo trukmę ilgina palankios gamtinės sąlygos (tinkamas augalams augti klimatas, derlingi dirvožemiai, neužkrėsta kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis dirva) ir racionalus žemės ūkio tvarkymas (dirvožemių sausinimas ir drėkinimas, geras žemės dirbimas, tręšimas, efektyvūs pesticidai).
229