atsparùmas, rezistentiškùmas, organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Pasyvųjį atsparumą nulemia anatominės struktūros (oda ir gleivinės saugo nuo dulkių, mikrobų, griaučiai – nuo mechinių veiksnių poveikio). Aktyvųjį atsparumą laiduoja fiziologinės adaptacinės savybės (sumažėjus ore deguonies kiekiui dažnėja kvėpavimas, intensyvėja širdies darbas, kraujuje daugėja eritrocitų ir hemoglobino). Atsparumas būna įgimtas (imunitetas kai kurioms infekcinėms ligoms) arba įgytas (imunitetas, atsirandantis paskiepijus arba persirgus infekcine liga, prisitaikymas gyventi kalnuose).
2082