atsparumas korozijai

atsparùmas koròzijai, metalų ir jų lydinių gebėjimas neirti ore, vandenyje ar chemiškai agresyvioje aplinkoje. Apibūdinamas korozijos greičiu; tai kokybiniai (metalo paviršiaus išvaizdos ir mikrosandaros pakitimas) ir kiekybiniai (laikas iki pirmojo korozijos židinio atsiradimo arba per tam tikrą laiką atsiradusių korozijos židinių skaičius; metalo storio sumažėjimas per laiko vienetą; metalo masės pakitimas arba išsiskyrusio vandenilio ir absorbuoto deguonies tūris paviršiaus vienetui per laiko vienetą; elektrinės varžos, mechaninių ir kitų savybių pakitimai per laiko vienetą) rodikliai. Atsparumą korozijai lemia daugiausia metalų cheminis giminingumas (jų polinkis reaguoti su kitomis medžiagomis), t. p. aplinkos drėgnumas, užterštumas, aukšta temperatūra. Kai kurie metalai (aliuminis, chromas, titanas) normalioje aplinkoje yra atsparūs korozijai, nes jų paviršiuje susidaro tanki apsauginė oksido plėvelė.