atviras lapas

ãtviras lãpas, leidmas, valstybinės institucijos išduodamas dokumentas, leidžiantis atlikti archeologinius tyrimus. Rusijos imperijoje atvirą lapą 1889 įvedė Imperatoriškoji archeologijos komisija. Lietuvoje pradėtas naudoti 20 a. pradžioje; jį gavę kasinėjo L. Krzywickis, J. Basanavičius, J. Radziukynas ir kiti. 1918–40 specialaus leidimo nebuvo. Atviras lapas naudotas 1948–93, nuo 1994 vadinamas leidimu. 1948–96 atvirus lapus (leidimus) išduodavo Lietuvos istorijos institutas, nuo 1996 leidimus išduoda Kultūros vertybių apsaugos departamentas Mokslinei archeologijos komisijai pritarus.

Leidimai atlikti archeologinius tyrimus suteikiami humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties archeologijos mokslo šakos mokslininkams (tyrėjams, turintiems mokslo laipsnį) ir atestuotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos archeologinių tyrimų specializacijos specialistams, pateikusiems prašymą ir projektą. Leidimas galioja nuo einamųjų metų 03 01 iki 11 30. Leidimas gali būti panaikintas, pakeistas, pratęstas. Leidimo gavėjas įsipareigoja pateikti mokslinę ataskaitą.

Iki 2002 išduota apie 3660 atvirų lapų (leidimų).

-leidimas atlikti archeologinius tyrimus

1329