atviroji naudingųjų iškasenų gavyba
smėlio karjeras
marmuro karjeras
atviróji naudngųjų škasenų gavýba, kietųjų naudingųjų iškasenų kasimas iš paviršinių ir giliųjų sluoksnių atidengiant jų klodą iš viršaus. Būna karjerinė (karjeras) ir povandeninė naudingųjų iškasenų gavyba. Paprastai kasama iki 100 m gylio, rečiau – iki 300–600 m. Sausumoje kasama ekskavatoriais, hidromechanizacijos priemonėmis (hidraulinė naudingųjų iškasenų gavyba), sprogdinama, ardoma aukštojo dažnio elektros srove. Atviruoju būdu paprastai kasama akmens anglys, įvairios rūdos, klintis, smiltainiai, skalūnai, granitas, bazaltas, marmuras, gabras, durpės, smėlis, molis, žvyras ir kita. Iš sąnašinių klodų (aukso, platinos, deimantų, alavo) naudingosios iškasenos dažnai išgaunamos atviruoju būdu po vandeniu (dragomis, žemsiurbėmis, povandeniniais skreperiais, plaukiojančiomis platformomis).
Naudingosios iškasenos iš kasimviečių išgabenamos bėgių, lynų transportu, automobiliais, konvejeriais. Atvirosios naudingųjų iškasenų gavybos darbus galima mechanizuoti ir automatizuoti, kasimo operacijas valdyti iš tolo. Parengiamieji atvirosios naudingųjų iškasenų gavybos darbai (nusausinimas, nuodangos pašalinimas, vidinių transporto kelių tiesimas) atliekami 2–5 kartus greičiau ir 1,5–2,5 karto pigiau negu iškasant klodą požeminiu būdu (įrengiant šachtas), klodų eksploatacija yra 2–3 kartus pigesnė, o darbo našumas 2–6 kartus didesnis, be to, atvirosios naudingųjų iškasenų gavybos darbus lengviau mechanizuoti ir automatizuoti, darbai yra saugesni. Lietuvoje atviruoju būdu kasamos durpės, nerūdinės statybinės medžiagos.
naftos gavybos platforma