atviróji sistemà, sistema, kuri su aplinka nuolat keičiasi energija ir medžiaga. Jei atvirąją sistemą nusakančių funkcijų lygtys tiesinės, tai atviroji sistema vadinama tiesine, jei netiesinės – netiesine atvirąja sistema (lygtys sudaromos atsižvelgiant į atvirąją sistemą ir kitų sistemų sąveiką). Realios sistemos dažniausiai yra atvirosios, pavyzdžiui, biologinės sistemos. Svarbi atvirosios sistemos savybė – jos nuostovioji būsena; sistemą apibūdinantys dydžiai laikui bėgant nekinta (jų pastovumą palaiko kintamos išorinės sąlygos), tačiau joje vyksta pernašos reiškiniai, t. y. pernešama masė, energija, elektros krūvis ir kita. Tokios nuostoviosios būsenos neturi izoliuotoji sistema. Nuostoviosios būsenos sąlygomis atvirosios sistemos vienetiniame tūryje per vienetinę trukmę vidinių šaltinių sukurta entropija yra mažiausia, o vykstančios cheminės reakcijos, priešingai nei pusiausvyros sąlygomis, yra negrįžtamosios; cheminėse reakcijose dalyvaujančių medžiagų koncentracijos nustatomos iš sistemos nuostovumą apibrėžiančių lygčių. Tiriant negyvąsias atvirąsias sistemas, taip pat kai kurias biologinių sistemų savybes naudojami cheminės kinetikos, fizikinės kinetikos metodai; atvirosios sistemos savaiminio susitvarkymo savybes tiria sinergetika, netiesinė nepusiausvirųjų vyksmų termodinamika.
2469