Atvirõs Lietuvõs fòndas, Lietuvos nepriklausoma nevalstybinė ne pelno organizacija, skatinanti pokyčius visuomenėje didesnio jos atvirumo link. Atviros Lietuvos fondą 1990 Vilniuje įkūrė Jungtinių Amerikos Valstijų finansininkas ir filantropas G. Sorosas. 2006 Atviros Lietuvos fondas nutraukė savo veiklą Lietuvoje (paskutinės programos užbaigtos 2008), 2016 ją atnaujino.
Funkcijos ir tikslai
Fondas remia atviros, demokratinės, tolerantiškos, pilietinės visuomenės kūrimąsi ir plėtrą, inicijuoja ir skatina piliečių savitvarkos ir savivaldos, nevyriausybinių organizacijų (ypač jaunimo) stiprinimo, žmogaus teisių, daugiatautės kultūros, mažumų apsaugos, diskriminacijos mažinimo, švietimo ir mokslo, informacijos sklaidos, žinių visuomenės plėtros, visuomenės sveikatos ugdymo ir kitų sričių pokyčius.
Veikla
1990–2008 Atviros Lietuvos fondo paramos Lietuvai suma sudarė apie 200 mln. litų, sukurtos 26 antrinės nevyriausybinės organizacijos, įvykdyta daugiau kaip 40 programų, paremtos daugiau kaip 2500 žmonių kelionės į konferencijas ir stažuotes užsienyje. Vykdytos Teisės, Pilietinių iniciatyvų, Moterų, Stipendijų studijoms užsienyje, Visuomenės sveikatos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Leidybos, Informacijos, Bibliotekų, Rytai-Rytai, Baltijos-Amerikos partnerystės programos. Išleista daugiau kaip 350 knygų; buvo leidžiama knygų serija Atviros Lietuvos knyga (XX a. veikalai, Klasika, Pažintis, Verslo gairės). 2000–03 Atviros Lietuvos fondo pagrindinės veiklos kryptys buvo susijusios su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (pilietinės visuomenės stiprinimas, viešosios politikos formavimas, informacinės visuomenės plėtra), 2004–06 – su pilietinės visuomenės sąmoningumo stiprinimu ir žmogaus teisių užtikrinimu.
Įsteigtos institucijos
Atviros Lietuvos fondo įsteigtos institucijos: Studijų užsienyje informacijos (įkurtas 1991), Soros International House (įkurtas 1993, anglų ir vokiečių kalbų mokymas), Junior Achievement (įkurtas 1993, ekonominis švietimas bendrojo lavinimo ir aukštesniosiose mokyklose), Lietuvos žurnalistikos (įkurtas 1995), Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos (įkurtas 1995) centrai, Atviros visuomenės kolegija (įkurta 1997), Mokyklų tobulinimo (įkurtas 1999), Paramos vaikams (įkurtas 1999), Šiuolaikinių didaktikų (įkurtas 1999) centrai, Švietimo kaitos fondas (įkurtas 1999), Transparency International Lietuvos skyrius (įkurtas 2000, pilietinių antikorupcinių iniciatyvų skatinimas ir organizavimas), Pedagoginių studijų kaitos (įkurtas 2000), Ugdymo inovacijų (įkurtas 2000) centrai, Menų spaustuvė (įkurta 2002), Žmogaus teisių stebėjimo institutas (įkurtas 2003), Pilietinės visuomenės institutas (įkurtas 2004, visi Vilniuje), Jaunimo karjeros (įkurtas 1999), Saugaus vaiko (įkurtas 1999) centrai, Socialinės ekonomikos institutas (įkurtas 2002, visi Kaune), Neformaliojo švietimo debatų centras (įkurtas 1999, Druskininkuose), Vilniaus politikos analizės institutas (įkurtas 2017).
Vadovybė
Aukščiausia valdymo institucija buvo fondo valdyba, kuri nustatė veiklos kryptis, prioritetus, skirstė biudžetą. Valdybos pirmininkai: Č. Kudaba (1990–93), I. Veisaitė (1993–99), E. Aleksandravičius (1999–2002), Gintautas Bartkus (2002–05), Virgis Valentinavičius (2005–06), Milda Ališauskienė (2017–19). Atviros Lietuvos fondo tarybos pirmininkas Gediminas Almantas (nuo 2019). Fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė (nuo 2017).