Atyrau sritis

Atyráu srits (Atyrau Oblysy), iki 1992 Gùrjevo srits, yra Kazachijos vakaruose, prie Kaspijos jūros. Vakaruose ribojasi su Astrachanės sritimi (Rusija).

Plotas 118 600 km². 657 100 gyventojų (2021). Gyvena kazachai (92,6 %; 2019), rusai (5,3 %), korėjiečiai (0,5 %), totoriai (0,36 %), ukrainiečiai (0,12 %) ir kiti.

Centras – Atyrau (295 500 gyventojų, 2021; aglomeracijoje 365 200 gyventojų). Miesto gyventojų 58,9 % (2021). Gyventojų vidutinis tankis 5,54 žm./km². Tankiausiai gyvenamas Uralo upės slėnis. Atyrau sritis suskirstyta į 7 rajonus ir Atyrau miestą. Sritis įkurta 1938.

Didesniojoje Atyrau srities dalyje – Pakaspijo žemuma, pamažu kylanti nuo 28 m žemiau jūros lygio vakaruose iki 200 m rytuose; vyrauja smėlynai. Šiaurės rytuose yra Pauralės plynaukštė. Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –8 iki –11, liepos 24 °C, kritulių – 150–190 mm per metus. Upės priklauso Kaspijos jūros baseinui. Didžiausia upė – Uralas; kitos – Emba, Sagyzas, Uilas – mažai vandeningos, vasarą išdžiūsta. Didžiausias ežeras – Inderas. Dirvožemiai – dykumų rudžemiai, druskožemiai. Dykumų ir pusdykumių augalija. Miškingumas mažiau kaip 1 %.

85 % pramonės produkcijos tenka naftos ir gamtinių dujų gavybai bei perdirbimui. 2000 gauta 13,42 mln. t naftos, 5,2 mlrd. m³ gamtinių dujų. Mašinų gamyba, metalo apdirbimas, chemijos, energetikos, statybinių medžiagų, maisto (žuvų apdorojimo) pramonė. Drėkinamoji žemdirbystė. 2000 žemės ūkio naudmenų buvo 9,8 mln. ha (98 % jų sudarė ganyklos). Auginama miežiai, soros, ryžiai, bulvės, daržovės. Veisiama avys, ožkos, galvijai, arkliai, kupranugariai, naminiai paukščiai. Žvejyba (apie 14 000 t žuvų, 1999). Atyrau tarptautinis oro uostas. Naftotiekiai.

799