Auburno kalinimo sistema (Òberno kãlinimo sistemà), Niujòrko kãlinimo sistemà, bausmių taikymo metodas, pagrįstas bendru nuteistųjų darbu dieną ir jų izoliavimu naktį (vienutėse). 1823 Jungtinėse Amerikos Valstijose Auburno kalėjime (Niujorko valstija) buvo įvestas kalinimo reglamentas (vėliau pavadintas Auburno kalinimo sistema), kurio esmę sudarė modifikuota Pensilvanijos kalinimo sistema.
Auburno kalinimo sistemos pagrindiniai bruožai – laikymasis griežtos tylos dirbant ir valgant (kalbėtis galima tik su prižiūrėtojais), žygiavimas koja į koją žiūrint į vieną pusę (bet ne į prižiūrėtojus ar kitus kalinius), dryžuota uniforma.
Europoje Auburno kalinimo sistema ir Pensilvanijos kalinimo sistema plito beveik vienu metu. Auburno kalinimo sistema t. p. taikyta Belgijos, Šveicarijos, Vokietijos (iki 1923), Didžiosios Britanijos (iki 1938) ir Prancūzijos (iki 1939) kalėjimuose. Auburno kalinimo sistema kritikuota dėl neveiksmingumo, pamažu imta atsisakyti kai kurių kraštutinių būdų, pvz., kaliniams buvo suteikta teisė kalbėtis pašnibždomis, kamerose leista lankytis dvasininkams, gydytojams ir kita.