audmo stãklės, įtaisas ar mašina audiniams austi (audimas).
Audimo staklių technologija
audimo staklės
Turi metmenų tiekimo mechanizmą, kreiptuvą metmenų krypčiai keisti, metmenų vėrimo nytis (jas kilnojant sudaromos žiotys), šaudyklę ar kitą įtaisą ataudams pratiesti, skietą ataudams prie prieaudo primušti. Žiotys audžiant paprastu (2–8 nyčių) pynimu sudaromos kumšteliniu mechanizmu, sudėtingu (iki 14–28 nyčių) pynimu – nytkėlėmis (į jas pynimo programa perkeliama mechaniniais ar elektroniniais įtaisais – audimo kortomis), o sudėtingų raštų audiniams naudojama Jacquardo mašina (ji gali kilnoti ir pavienius metmenis). Be šių mechanizmų, audimo staklės dar turi pagalbinių mechanizmų ir įtaisų; tai spalvotų ataudų valdymo įtaisai, metmenų bei ataudų saugikliai (sustabdo stakles trūkus bent 1 siūlui), šaudyklių ar kitų ataudo pratiesimo mechanizmų apsaugos ar kontrolės įtaisai, atmušos mechanizmai, šeivų automatiniai keitimo mechanizmai, pavaros bei valdymo mechanizmai.
Modernios audimo staklės turi dar mikroprocesorinės automatikos įtaisų (trūkusiems ataudams automatiškai surasti, jų pakuotėms keisti, audinio rietimui išimti, staklių užtaisymui pagreitinti), be to, daug kur audyklose jau naudojamos kompiuterinės sistemos audimo technologiniam procesui valdyti. Pagal ataudo pratiesimo būdą audimo staklės skirstomos į šaudyklines (tiesiama šaudykle ar šeiva) ir bešaudykles (sviedikliu, oro srautu, vandens čiurkšle, iešmais-rapyromis; pagal tai jos būna sviediklinės, pneumatinės, hidraulinės, iešminės). Šaudyklinės audimo staklės gali būti rankinės (šeiva keičiama rankomis) ir automatinės (keičiama automatiškai). Pagal tai, kiek audiniui austi vienu metu sudaroma žiočių, audimo staklės būna vienažiotės ir daugiažiotės. Dažnai tomis pačiomis audimo staklėmis galima austi įvairių žaliavų audinius. Sudėtingos bei specialios sandaros audiniai (kilpiniai ir pūkuotieji audiniai – aksomas, pliušas, kilimai, t. p. kaspinai, techniniai audiniai) audžiami specialiomis audimo staklėmis. Svarbiausi audimo staklių rodikliai – staklių darbo plotis (būna nuo 100 iki 545 cm) ir ataudų spalvų kiekis (iki 16).
iešminių audimo staklių ataudo pratiesimo schema: 1 – metmenys, 2 – nytys, 3 – skietas, 4 – ataudų ritė, 5, 8 – iešmų judėjimo diskai, 6 – žirklės ataudui nukirpti, 7 – audinys
2597
Audimo staklių atsiradimo istorija
vertikaliosios audimo staklės: a – senovės egiptiečių (piešinys ant Totnefero kapo sienos Tėbuose, 1500 pr. Kr.), b – lietuvių (su keraminiais pasvarais, 10–12 a.; rekonstrukcija)
Pirmosios audimo staklės atsirado apie 5 tūkst. pr. Kr. Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje naudotos audimo staklės su horizontalia metmenų padėtimi (horizontaliosios), Egipte, Vidurio ir Pietų Europoje – su vertikalia (vertikaliosios). Iš neolito vertikaliųjų audimo staklių pasvarėlių rasta germanų, slavų ir baltų genčių gyventose teritorijose. Pirmosios audimo staklės buvo be pakojų žiotims sudaryti, sudėtingesnės – su pakojomis – pradėtos naudoti 2–1 tūkst. pr. Kr. Kinijoje, nuo 13–14 a. naudojamos ir Europoje. 18 a. Anglijoje išrasta greitaeigė šaudyklė su šovos įtaisu (1733), sukonstruotos mechaninės staklės (1785).
Audimo staklės Lietuvoje
Lietuvoje naudotas seniausias audimo įtaisas – juostoms austi lentelės su skylutėmis kampuose metmenų žiotims sudaryti. Šiaurės vakarų Lietuvoje 9–12 a. kapuose rasta žalvarinių ir gintarinių ritualinės paskirties miniatiūrinių audimo lentelių. Pirmosios Lietuvos teritorijoje naudotos audimo staklės – vertikaliosios su keraminiais pasvarais, nuo 13 a. – horizontaliosios. Tipai: nepilno rėmo – pusstaklės (be skersinio rėmo, jungiančio priekyje šonines sienas) ir pilno rėmo (plačiosios) staklės; pastarosios paplito 19 a. pabaigoje, Vilniuje įsteigus audimo mokyklą, nuo 20 a. 4 dešimtmečio patobulintas plačiąsias audimo stakles platino Žemės ūkio rūmai. 19–20 a. naudotas audimo stakles sudaro rėmai, 2 velenai (vienas metmenims, kitas audiniui įriesti) su krumpliaračiais ir strektėmis (metmenims ir audiniui įtempti), apie metmenų veleną apdėtos balanos (neleisdavo metmenims susitaršyti), lazdelės su nytimis, pakojos (nytims kilnoti) ir lenta (audėjai sėdėti).
lietuvių audimo staklės (20 a. pirma pusė, Dargužiai, Valkininkų vlsč.)
Audžiant buvo naudojama šaudyklė su šeiva (ataudų siūlui perkaišioti ir ataudui tiesinti), sprąstis (audiniui išplėsti). Dabar tautodailininkai, meno dirbtuvių audėjai naudoja patobulintas rankines audimo stakles su vietinių meistrų pagamintomis nytkėlėmis.
Lietuvos tekstilės pramonėje iki 20 a. 8 dešimtmečio vyravo šaudyklinės mechaninės ir automatinės audimo staklės. Nuo 9 dešimtmečio daugiausia naudojamos bešaudyklės audimo staklės (hidraulinės, pneumatinės, pneumatinės iešminės, sviediklinės).
Alytaus Medvilnės kombinato cechas su pneumatinėmis audimo staklėmis
sviediklinės audimo staklės STB‑330 (Medvilnės kombinatas, Alytus)
2692