audinių marginimas rankiniu būdu
audini márginimas, audinių apdailos procesas, kuriuo baltiems arba lygaus spalvinio fono audiniams suteikiamas vienspalvis ar daugiaspalvis raštas. Dažniausiai audiniai marginami pasta perkeliant ant jų marginimo raštą. Pasta sumaišoma iš dažų ir pagalbinių medžiagų (elektrolitų, ėsdiklių, lygiklių, disperguojančių medžiagų) pridėjus tirštiklių, dažniausiai polimerinių medžiagų, kurios su vandeniu sudaro klampią masę, neleidžiančią dažams išsilieti. Marginimo būdai: tiesioginis (marginimo pasta perkeliama ant balto ar šviesiai dažyto audinio), ėsdinimas (ant tamsiai dažyto audinio perkeliama pasta, suardanti fono dažus), rezervinis (prieš dažymą ant audinio perkeliama pasta, sauganti nedažytinas audinio vietas), šiluminis (audinys suspaudžiamas su popieriumi, išmargintu aukštoje temperatūroje lengvai sublimuojančiais ir susigeriančiais į audinį dažais).
Marginimo raštas gali turėti ryškų bei išsiliejantį kontūrą (akvarelinis audinių marginimas) arba susidėti iš taškelių (rastrinis audinių marginimas). Marginti audiniai džiovinami, apdorojami termiškai (fiksuojami) 105–180 °C temperatūros garais brandintuvuose. Audiniai pastomis marginami rankiniu būdu (reljefinėmis formomis, aerografu per šabloną, braukle per tinklinį šabloną), mašinomis (tinkliniais plokščiaisiais ar cilindriniais šablonais arba velenais su marginimo raštais). Šiluminiu būdu marginto audinio nereikia džiovinti, plauti.
Audinių marginimas yra viena seniausių liaudies meno šakų (išlikęs 4–6 a. margintas egiptiečių audinys). Buvo labai paplitęs viduriniais amžiais Azijoje ir Europoje. Iki 18 a. pabaigos buvo marginama rankiniu būdu. 1785 Thomas Bellas (Didžioji Britanija) išrado veleninę marginimo mašiną. 20 a. viduryje buvo sukurtos mašinos su tinkliniais plokščiaisiais šablonais, vėliau – su tinkliniais cilindriniais velenais. Lietuvoje daugiausia marginama užsienio firmų mašinomis su tinkliniais cilindriniais velenais.
965