audto atrankà, audito testų (standartizuotų klausimų) taikymas tiriamai visumai įvertinti ir išvadoms apie ją padaryti netikrinant visų visumos vienetų.
Darant audito atranką iškyla problemų: auditorius patikrina dalį, tačiau nuomonę turi pareikšti apie visumą; patikrinta dalis niekada negali visiškai garantuoti visumos rezultato patikimumo, objektyviai egzistuoja audito rizika. Stengiamasi, kad atrinkta dalis kuo objektyviau ir visapusiškiau atspindėtų visumą.
Audito atranka atliekama dviem būdais: statistiniu ir nestatistiniu. Statistinis būdas – duomenų atrinkimas ir jų įvertinimas remiantis tikimybių teorijos dėsniais išvadai apie visumą pateikti. Svarbiausia išskirti požymius, labiausiai reprezentuojančius visumą. Tam būtinos dvi sąlygos: duomenų atrinkimas atsitiktiniu būdu ir rezultatų įvertinimas taikant statistinius metodus. Nestatistinis būdas – auditoriai nenaudoja statistinių skaičiavimų. Duomenys gali būti atrinkti tiek atsitiktinai, tiek matematiniu atsitiktinumu nepagrįstais būdais. Auditorius remiasi savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi. Audito atranka ne visada objektyvi, nes labai priklauso nuo auditoriaus sprendimo. Jeigu auditorius gerai žino testo tikslus ir testuojamos visumos savybes, nestatistinė audito atranka gali duoti patikimų rezultatų.
Prie audito atrankos nepriskiriama: audito testai, taikomi konkretų požymį turintiems visumos elementams (nes tie elementai nebuvo parinkti kaip reprezentatyvus pavyzdys), žodinė darbuotojų apklausa, raštiškų paaiškinimų ir atsakymų į užklausas surinkimas, vidaus kontrolės testavimas anketomis, apskaitos peržiūrėjimas ieškant neįprastų įrašų, personalo ir darbo procedūrų stebėjimas.
647