audito rizika

audto rzika, tikimybė, kad per auditą nebus atskleisti teisingi finansinių ataskaitų duomenys.

Klaidų ir apgaulių išaiškinimo galimybės ribotos, nes patikrinti visų finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų teisingumo neįmanoma, todėl atliekama audito atranka. Audito rizika reiškia tam tikrą žalos tikimybę, jeigu auditorius pareiškia iš esmės klaidingą nuomonę. Žala gali būti piniginė (kai klientui arba trečiajai šaliai sumokama kompensacija už netekimus, kuriuos savo neprofesionalumu sukėlė audito įmonė) arba moralinė (smukęs auditoriaus ar audito įmonės autoritetas visuomenėje). Audito rizika susijusi su reikšmingumu. Auditorius gali pateikti klaidingą išvadą, t. y. auditoriaus nuomonė be išlygų (teigiama), tačiau finansinėse ataskaitose yra reikšmingų klaidų; auditoriaus nuomonė su išlygomis (neigiama), tačiau finansinėse ataskaitose reikšmingų klaidų nerandama.

Yra 3 audito rizikos sudėtinės dalys: įgimta, kontrolės ir neaptikimo. Įgimta audito rizika ir kontrolės audito rizika egzistuoja nepriklausomai nuo to, kaip atliekamas auditas, ir priklauso nuo kliento aplinkos; jas galima vadinti įmonės rizika. Neaptikimo audito rizika priklauso tik nuo auditoriaus veiksmų. Audito rizika apskaičiuojama pagal formulę: audito rizika = įgimta audito rizika × kontrolės audito rizika × neaptikimo audito rizika. Auditorius pasirenka jam priimtiną audito rizikos lygį. Dažniausiai tai sudaro 4–6 %, t. y. auditorius 96–94 % tikras, kad jo išvada dėl finansinės atskaitomybės teisinga. Auditorius, parinkdamas tinkamus testus ir jų apimtį, gali veikti tik neaptikimo audito riziką. Norėdamas pasiekti priimtiną audito rizikos lygį auditorius turi nuspręsti, kokia neaptikimo audito rizika yra priimtina. Neaptikimo audito rizika skaičiuojama pagal formulę: neaptikimo audito rizika = $\frac{\mathit{audito\; rizika}}{\mathit{įgimta\; audito\; rizika}\times \mathit{kontrolės\; audito\; rizika}}$.

647