Girdzijauskáitė Audronė 1938 03 18Kaunas, lietuvių teatrologė, dailėtyrininkė. V. Girdzijausko duktė. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1989). 1963 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1964–73 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros grupėje (nuo 1967 Menotyros sektorius). 1973–82 Vilniaus universitete dėstė teatro istoriją. 1983–88 dirbo Lietuvos konservatorijos Muzikos teorijos laboratorijoje, 1988–90 – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1990–2002 – Kultūros ir meno institute. Nuo 2002 dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 2003 vyriausioji mokslo darbuotoja. Nuo 1995 dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 2004 Lietuvos muzikos akademija); docentė (1996). Mokslinių tyrimų pagrindinės sritys: teatro istorija ir teorija, scenografija, lėlių teatro menas, Rytų teatras.
Audronė Girdzijauskaitė
Parašė monografijas Kazimiera Kymantaitė (1983), Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje (2013), Vitalijaus Mazūro aukso amžius (2015), skyrius knygoms Lietuvių teatro istorija: 1929–1935 (knyga 1 2000), Lietuvių teatro istorija: 1935–1940 (knyga 2 2002), Lietuvių teatro istorija: 1970–1980 (knyga 3), Teatro režisūra Baltijos šalyse (Teātra režija Baltijā), Ibseno suvokimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse (Ibsen Reception in Poland and the Baltic Nations, visos 2006), Adomas Jacovskis (2008), Lietuvių teatro istorija: 1980–1990 (knyga 4), Lietuvos teatras (Lithuanian theater, abi 2009), atsiminimų knygas Atminties salos (2008), Laiškai žiūrovams (2009), Nutolę balsai (2011), Kovido meto užrašai (2022), eilėraščių knygą Pro langus (2018), biografinį romaną Atminties šuliniai (2020). Parengė knygas (straipsnių autorė ir sudarytoja): Jonas Jurašas (1995), Lėlė ir kaukė (1999), Amžinoji klajūnė (2004; apie pianistę A. Dvarionaitę), Jurgis Fledžinskas (2008), Iš teatro ložės: XX a. lietuvių scenografijos metmenys (2017).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2024). Auksinis scenos kryžius (2024).
L: Audronė Girdzijauskaitė: Bibliografijos rodyklė Vilnius 2020.
1706