augalijà, Žemės rutulio ar jo dalies augalų bendrijų visuma. Augalų paplitimo sritis vadinama fitosfera, kuri su abiotiniais (klimatas, reljefas, dirvožemis, vandens režimas) ir biotiniais (gyvūnija) veiksniais formuoja įvairias ekosistemas. Augalija yra pirminė organinių medžiagų sintezės bei medžiagų apytakos ciklų grandis. Kintant aplinkos sąlygoms kinta ir augalija. Visa augalija skirstoma fizionomiškai (augalijos formacija) ir geografiškai (augalijos zonos). Žemėje augalija pasiskirsčiusi zonomis, atitinkančiomis klimato zonas. Kalnuose augalija skaidosi vertikaliomis juostomis. Vandens baseinuose augalijos pasiskirstymas priklauso ne tik nuo klimato, bet ir nuo kitų aplinkos veiksnių (vandens srovių, gylio). Skiriamos šios augalų grupės: higrofitai (neatsparūs sausrai), helofitai (pelkių augalai), kserofitai (sausringų vietų augalai). Augaliją tiria geobotanika, augalų geografija.
1259