augal nematòdai, fitonematòdai, nematodų (Nematoda) klasės kirmėlių grupė. Aptinkami visur, kur auga augalai. Pailgi, citrinos arba rutulio formos, dažniausiai iki 1 mm, rečiau 3–5 mm ilgio. Yra dvi ekologinės augalų nematodų grupės. Vieni gyvena šalia šaknų, minta bakterijomis, pirmuonimis, grybais, kitais nematodais ir įvairiais bestuburiais. Kiti augalų nematodai – fitohelmintai – parazituoja šaknyse, stiebuose, lapuose, žieduose. Kai kurios fitohelmintų rūšys augaluose formuoja galus, kuriuose maitinasi patelės arba abiejų lyčių ir įvairių brendimo stadijų nematodai. Į augalus nematodai patenka per šaknis, tačiau yra rūšių, kurių lervos, perneštos vabzdžių, patenka per antžemines augalo dalis. Augalų nematodai platina virusines, bakterines ir grybines augalų ligas, juos žaloja, silpnina mitybą, atsparumą ligoms. Daugelis augalų nematodų rūšių gyvena tik ant tam tikros rūšies augalų, todėl svarbu parinkti tinkamą sėjomainą ir nematodams atsparias augalų veisles. Lietuvoje yra daugiau kaip 250 rūšių. Svogūninis nematodas (Ditylenchus dipsaci) parazituoja grūdinių ir ankštinių augalų antžeminėje dalyje, pievinis nematodas (Pratylenchus pratensis) pažeidžia šių augalų šaknis. Pietinis gumbinis nematodas (Meloidogyne incognita) daržovių šaknyse suformuoja galus. Bulvinis nematodas (Heterodera rostochiensis) aptinkamas ant pomidorų šaknų ir bulvių šakniavaisių, runkelinis nematodas (Heterodera schachtii) – ant runkelių šakniavaisių.
a – svogūninio nematodo patelė, b – bulvinio nematodo patelė, c – bulvės šaknis su bulviniais nematodais
1168
fitohelmintai