augal produktyvùmas (lot. productivus – pailginamas; išvestinis), biomasės kiekis, kurį užaugina individai per tam tikrą laikotarpį. Bendrijose būna pirminė (augalų sukurta) ir antrinė (vartojant augalus gyvūnų sukurta) biomasė. Praktiniu požiūriu svarbi yra pirminė, t. y. grynoji (neto), produkcija. Augalų produktyvumą lemia jų fiziologiniai procesai, vykstantys dirbtinėmis, kontroliuojamomis, pvz., šiltnamiuose, ir natūraliomis (lauko) sąlygomis. Augalų biomasės kaupimas priklauso nuo dirvožemio derlingumo, saulės ultravioletinės spinduliuotės, auginimo technologijų, vystymosi ypatumų. Produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip augalai geba prisitaikyti prie augimui nepalankių sąlygų (šalčio, sausros, neigiamų trumpalaikių poveikių, po kurių augalai greitai atsigauna ir ankstesnės augimo funkcijos nesutrinka).
Lietuvoje
Lietuvoje produktyvumą lemiantys veiksniai – oro temperatūra ir drėgnis, kruša, vėjas, dirvožemio drėgnis ir maisto medžiagos, konkurencija tarp augalų, tinkamos auginimo technologijos. Klimato kaitos poveikį augalų produktyvumui tiria Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas ir Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, genetinius ir fiziologinius augalų tyrimus atlieka Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.
1021
-produktyvumas