augal vėžia, augalų ligų grupė. Sukelia kai kurių rūšių bakterijos arba grybai. Ant įvairių augalų organų susidaro išaugos, negyjančios žaizdos arba augalai džiūsta.
Obelų vėžiai
Obelų juodąjį vėžį sukelia grybšių (Deuteromycetes) klasės grybas obelinis spuogagrybis (Sphaeropsis malorum). Pažeidžiama žievė, ji pradeda džiūti, pajuosta, būna labai tankiai nuberta juodais spuogeliais – piknidžiais. Vaisiai pūva sausu juodu puviniu, kurio paviršiuje labai daug juodų piknidžių. Lietuvoje obelų juodasis vėžys šiek tiek paplitęs ant obelų žievės, ant vaisių pasitaiko labai retai. Obelų paprastąjį vėžį sukelia aukšliagrybių klasės grybas sodinis raudonspuogis (Nectria galligena). Šakų ir kamienų žievė būna žaizdota. Žievės koncentriškuose plyšeliuose būna raudonų karpučių – stromų. Ant plonų šakučių jos būna kreminės spalvos, dulkingos. Gali pūdyti obuolius. Rudų puvinio dėmių paviršiuje būna raudonų karpučių. Lietuvoje obelų paprastasis vėžys ant kamienų ir šakų labai paplitęs. Puola ir kriaušes, liepas, uosius.
obelų juodasis vėžys
Bulvių vėžys
Bulvių vėžį sukelia Phycomycetes klasės grybas bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum). Ant gumbų ir stolonų būna įvairaus dydžio rusvų, vėliau pajuostančių išaugų. Kartais žalių išaugų susidaro ant stiebų ir žemutinių lapų. Lietuvoje bulvių vėžys yra mažai paplitęs.
Pomidorų vėžiai
Pomidorų bakterinį vėžį sukelia pomidorinė bežiužė bakterija Corynebacterium michiganense. Ant vaisių būna į paukščio akį panašių smulkių apskritų gelsvų su juodu centru dėmių. Lapai (dažnai vienoje augalo pusėje) vysta. Ant stiebų ir lapkočių susidaro juodi dryželiai, ties kuriais atsiranda žaizdų. Iš jų sunkiasi gelsvas bakterinis eksudatas. Lietuvoje šis vėžys labai retas.
Pomidorų vėžį sukelia aukšliagrybių klasės grybas pomidorinis dvyngrybis (Didymella lycopersici). Ant daigų stiebelių būna tamsiai rudų dėmių. Tokie daigai nudžiūsta. Rudų dėmelių būna ant lapų, vaisių ir antžeminėje stiebo dalyje. Dėmių audiniai sausai pūva, sutręšta, juose susidaro juodi taškeliai – piknidžiai. Lietuvoje pomidorų vėžio dar nerasta.
Dobilų vėžys
Dobilų vėžį sukelia aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės grybas dobilinė sklerotinija (Sclerotinia trifoliorum). Augalų lapai paruduoja ir visas keras nudžiūsta. Ties šaknies kakleliu iš pradžių atsiranda balta, vešli grybiena, o vėliau – didelių juodų skleročių. Lietuvoje dobilų vėžys pasitaiko dažnai.
Maumedžių vėžys
Maumedžių vėžį sukelia aukšliagrybių klasės grybas Dasyscypha willkommii. Jaunų medelių šakos ir stiebai, o suaugusių medžių ir viršūninė stiebo dalis būna žaizdota, aptekėjusi sakais. Žaizdų paviršiuje susidaro smulkių taurelės pavidalo kauburėlių – apotecių. Labiau nukenčia ir žūva pavėsyje augantys bei nusilpę maumedžiai. Lietuvoje maumedžių vėžys vietomis labai paplitęs.
Apsaugos priemonės
Kad augalų vėžiai neplistų, dobilienose naikinami vėžiu sergančių augalų židiniai, gerai išvalomos sėklos, laikomasi sėjomainos, purškiama fungicidais; radus bulvių vėžį laikomasi karantino reikalavimų. Soduose išgenimos ligotos vaismedžių šakos, pašalinamos vėžio žaizdos kamienuose, obelų juodojo ir paprastojo vėžio pažeistos žievės vietos aptepamos santaru, vaismedžiai ramybės laikotarpiu (geriau rudenį) ir per vegetaciją purškiami kontaktiniais fungicidais; apsauginiuose sodų želdiniuose nesodinama liepų ir uosių.
a – bulvių vėžys, b – obelų paprastasis vėžys
968
-vėžys; -obelų vėžys; -bulvių vėžys; -augalų vėžys; -pomidorų vėžys; -dobilų vėžys; -maumedžių vėžys