auginys

auginỹs, gyvãšakė, nupjauta augalo dalis, tinkanti vegetatyviniam dauginimui. Būna stiebų, šaknų ir lapų auginiai. Šaknų auginiais galima dauginti tokius augalus, kurių šaknys išleidžia pridėtinius pumpurus (rožės, alyvos, avietės). Lapų auginiai – tai atskiri lapai su koto dalimi. Jais geriausia dauginti įvairias šilokų rūšis, begonijas. Stiebų kilmės auginiai – gyvašakės – gali būti žoliniai ar sumedėję. Žolinių auginių pridėtinės šaknys formuojasi iš vidinių žievės audinių, kurių ląstelės gali dalytis, sumedėjusių auginių iš pradžių susidaro kalius, o iš jo vėliau išauga šaknelės. Vienų augalų (zebrinų) auginiai įsišaknija per kelias dienas, kitų augalų (rožės) – po keleto savaičių. Dauginant auginiais išryškėja augalų poliškumas: drūtgalys visuomet išleidžia pridėtines šaknis, o laibgalys – ūglius.