Augis Gučas
Gùčas Augis 1940 02 18Kaunas, lietuvių architektas, alpinistas. A. Gučo sūnus, R. Gučo brolis. 1963 baigė Lietuvos konservatoriją (violončelės klasę), 1974 – LSSR dailės institutą (architektūrą). 1963–74 dėstė Šiaulių, Kauno muzikos mokyklose. 1974–92 dirbo Miestų statybos projektavimo institute (projektų vyriausiasis architektas), 1988–94 – Paminklų restauravimo institute (iki 1993 Paminklų restauravimo projektavimo institutas; projektų vyriausiasis architektas), 1994–2003 – Vilniaus savivaldybėje (Paminklotvarkos skyriaus vedėjas), nuo 2006 bendrovės Urbanistika projektų vadovas. Nuo 2015 (su pertrauka) Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys.
Projektai
Parengė urbanistikos, miesto istorinių dalių regeneravimo ir rekonstrukcijos, susisiekimo sistemų, kraštovaizdžio ir želdynų tvarkymo projektų. Svarbiausi projektai (visi Vilniuje): Verkių ir Žaliųjų ežerų teritorijos bendrasis planas (buvusi zonavimo schema) ir Žaliųjų ežerų poilsio zonos detalusis planas (abu su kraštovaizdžio architektu R. D. Pilkausku, 1977), Naujamiesčio rekonstrukcijos (1978), Vilniaus centro pėsčiųjų zonų (1983) detalieji planai, Pilaitės gyvenamųjų rajonų ir jų aplinkos plano schema (1986), Pilaitės gyvenamojo rajono detalusis planas (1987) bei jos mikrorajonų statybos projektai (1990, su architektais A. Bražinsku, A. Laurinavičiumi); Panevėžio bendrasis planas (su kitais, 2008), Panevėžio ir Zarasų istorinių dalių specialieji paveldosauginiai planai (su architektu E. Zilinsku, 2013, 2015). Vadovavo Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto rengimui (1988–94).
Pagal A. Gučo projektus Vilniuje pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksai M. K. Čiurlionio gatvėje 17 (su architektais R. Stasėnu, L. Grikiniene, 1999), tarp Teatro ir Mindaugo gatvių (su architektu A. Blotniu, 2000).
Alpinizmas
1958 dalyvavo I Pabaltijo alpiniadoje (įkopė į 3 Kaukazo kalnų viršūnes, tarp jų – į aukščiausią – Elbrusą). 1965 08 11 įkopė į Qullai Abuali ibni Sino viršūnę (7134 m; iki 2006 Lenino) iš pietinės pusės. SSRS alpinizmo čempionato I ir III vietos (abu 1965), Lietuvos II vietos (1966), Pabaltijo II vietos (1966) laimėtojas. 1969 su lietuvių alpinistais (vadovavo A. Gučas) pirmieji įkopė į Žalgirio viršūnę (ir ją pavadino). Su tarptautinės alpiniados dalyviais ir lietuvių alpinistais J. Antanavičiumi, Boleslovu Binkausku ir K. Monstvilu (jis vadovavo lietuvių grupei) 1972 07 30 įveikė Ismailo Samani viršūnę (7495 m; iki 1998 Komunizmo).
Apdovanojimai
Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinas (2010).
2271