Augsburg (Áugsburgas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, į šiaurės vakarus nuo Miuncheno; Švabijos apygardos centras.
296 500 gyventojų (2021; aglomeracijoje 515 500 gyventojų). Augsburgas įsikūręs Alpių priekalniuose, prie Lecho (Dunojaus dešinysis intakas) ir Wertacho santakos. Pro Augsburgą eina Stuttgarto–Miuncheno geležinkelis ir plentas.
Airbus lėktuvų dalių, lėktuvų variklių, pramoninių robotų gamyba, metalo apdirbimas, chemijos, elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės, odos ir avalynės, siuvimo, poligrafijos, popieriaus pramonė. Turizmas. Vandens sportas.
Universitetas (įkurtas 1970), konservatorija. Kongresų centras. Dvi meno galerijos. Maksimiliano, Mozarto (W. A. Mozarto tėvo L. Mozarto namas), romėnų muziejai. Operos teatras po atviru dangumi, lėlių teatras. W. A. Mozarto muzikos festivaliai. Astronomijos ir meteorologijos observatorija. Zoologijos ir botanikos sodai.
Architektūra
Augsburgo rotušė (1620, architektas E. Hollis) ir buvęs sargybinis bokštas (10 a., restauruotas 1985)
Romaninė gotikinė katedra (11 a., 1343 perstatyta; išlikusios 11 a. bronzinės durys), gotikinės bažnyčios: Šv. Onos (14 a.), Šv. Kryžiaus (15 a.), Šv. Jurgio (perstatyta 1505). Išliko vertingų renesansinių pastatų: Fuggerių gyvenamasis namas (1515) ir koplyčia (1517), amatininkų namai (16 a. pradžia). Saviti manieristiniai su ankstyvojo baroko elementais pastatai (architektas E. Hollis): rotušė (1620) su vadinamąja Auksine sale (1944 sudegė, 1985 atstatyta), arsenalas (1607), skerdykla (1609), kepėjų ir audėjų cechų namai (visi 17 a. pradžia), vyskupų rezidencija (1743). Trys vėlyvojo renesanso fontanai (16 a.).
Istorija
Įkurtas 15 pr. Kr. Romos karo vado Klaudijaus Nerono Drūzo. 5 a. po Kr. sugriovė hunai. Nuo 6 a. vyskupijos centras. 9 a. pradžioje prisijungė Karolis Didysis. Nuo 10 a. priklausė Švabijos kunigaikštystei. 955 Lechfeldo mūšyje prie Augsburgo Šv. Romos imperatorius Otonas I sumušė vengrus ir sustabdė jų veržimąsi į Vokietiją. Nuo 1276 laisvasis Šv. Romos imperijos miestas; 1331 įstojo į Švabijos lygą.
Iki 17 a. Europoje vienas labiausiai klestinčių finansų, prekybos, kultūros centrų; dažna imperijos kunigaikščių suvažiavimų, tarptautinių sutarčių pasirašymo vieta (Augsburgo išpažinimas, Augsburgo lyga, Augsburgo religinė taika). Per Trisdešimties metų karą (1618–48) ekonomiškai nusmuko. 1806, panaikinus Šv. Romos imperiją, atiteko Bavarijai. Per II pasaulinį karą dėl Messerschmitt gamyklų Sąjungininkų subombarduotas.
Lietuviai
II pasaulinio karo pabaigoje Jungtinių Tautų pabėgėlių organizacija (UNRRA) Augsburgo priemiesčiuose Hochfelde ir Haunstettene įsteigė dvi karo pabėgėlių stovyklas Rytų Baltijos šalių gyventojams. Hochfelde buvo 1300, Haunstettene – 600 lietuvių, daug inteligentų.
Augsburgas tapo karo pabėgėlių lietuvių kultūros centru. Stovyklose veikė lietuvių vaikų darželiai, pradžios mokyklos, gimnazija, technikos mokykla, automechanikų, elektrikų, žemės ūkio, užsienio kalbų ir kiti kursai, dailės studija suaugusiesiems. 1944–49 veikė Lietuvių dramos teatras, 1948 – Lietuvių baletas. 1945–49 čia išleista apie 40 lietuviškų knygų. Ėjo 17 lietuviškų laikraščių (lent.). 1945, 1946 Augsburge vyko Rytų Baltijos tautų sporto olimpiados, 1947 – futbolo pirmenybės. 1946 įvyko visuotinis Lietuvos antinacinės rezistencijos politinių kalinių, Lietuvių tremtinių ekonomistų, 1947 – Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos suvažiavimai.
1948 prasidėjus masinei emigracijai (daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas) Haunstetteno stovykla likviduota, gyventojai perkelti į Hochfeldo stovyklą. 1951 12 uždaryta ir ši; kelios dešimtys likusių lietuvių apgyvendinta Augsburgo priemiestyje Kriegshaberyje. Kita tiek lietuvių gyveno pačiame Augsburge. Uždarius stovyklas dar keletą dešimtmečių Augsburge veikė Vokietijos lietuvių bendruomenės apylinkė. Augsburgo kapinėse palaidota lietuvių, tarp jų dramaturgas A. Keturakis, generolas leitenantas K. Popeliučka. 1945 šalia kelių į Hochfeldą ir į Haunstetteną sankryžos lietuviai (pagal architekto J. Muloko projektą) pastatė ąžuolinį kryžių su įrašais lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų ir lotynų kalbomis (1984 buvo restauruotas ir pašventintas vyskupo A. Deksnio).
1
2271