Augšzemes aukštuma (Áugšžemės aukštumà), Baltijos aukštumų dalis Latvijos prietryčiuose, Augšzemėje. Vakarinį ir šiaurės vakarinį aukštumos pakraštį riboja Vidurio Latvijos žemuma, šiaurinį – Rytų Latvijos žemuma. Nuo šiaurės rytuose esančios Latgalos aukštumos skiria Dauguvos slėnis. Plotas 2110 km2. Ilgis apie 80 km, plotis apie 15 kilometrų. Pietuose eina Lietuvos–Latvijos siena.
Paviršius kalvotas. Kalvų vidutinis aukštis svyruoja nuo 100–110 m (santykinis aukštis 10–12 m) vakaruose iki 140–170 m (15–20 m) rytuose. Didžiausias aukštis 220,30 m (Egļukalnas; Sventės ežero vakarinėje pakrantėje) Augšzemės aukštumos vidurinę dalį sudarančiame Alūkstos kalvyne (Zarasų aukštumos šiaurės rytinis pakraštys). Rytinę dalį sudaro Skrudalienos kalvynas (nuo Alūkstos kalvyno skiria Lūkštos slėnis), vakarinę – Lietuvos link nusidriekiantis Sėlos (Sēlijos) kalvagūbris (aukščiausia kalva – Ormaņkalnas, 165 m). Augšzemės aukštumos geologinis pagrindas (kvartero dangos storis 60–110 m) – moreninis priemolis, fliuvioglacialinis smėlis ir žvyras, vietomis persisluoksniuojantis su limnoglacialinėmis nuosėdomis (moliu, smėliu).
Augšzemes aukštumos kraštovaizdis
Paviršių raižo upių slėniai (teka Dienvidsusēja, Laukesa, Lukšta ir jų intakai) ir ledynų tirpsmo srautų suformuoti senslėniai. Tarpkalvinėse dubumose yra ežerų; didžiausi Sventės (plotas 7,3 km2), Ričių (12,8 km2; pietinė dalis Baltarusijoje), Medumo (2,6 km2). Nedidelės pelkės; didžiausia Valanišķių pelkė (plotas 3,7 km2) rytinėje dalyje. Auga spygliuočių ir lapuočių miškai.