von Platen August (Augustas fon Plãtenas), tikr. Karl August Georg Maximilian von Platen-Hallermünde 1796 10 24Ansbach 1835 12 05Sirakūzai (Italija), vokiečių poetas. Grafas. Kilęs iš kilmingos aristokratų giminės. Lankė Miuncheno kadetų mokyklą, 1814–15 dalyvavo karo žygyje prieš Napoleoną I. 1818–26 Würzburge ir Erlangene studijavo teisę, filosofiją, filologiją, domėjosi orientalistika. Gavęs Bavarijos karaliaus stipendiją 1826 išvyko į Italiją. Pasižymėjo kaip lyrikas, eiliavimo meistras, siekė atgaivinti antikinio grožio ir griežtos, klasicistinės formos idealus. Poezijoje (rinkiniai Gazelės / Ghaselen 1821, Naujosios gazelės / Neue Ghaselen 1823, Sonetai iš Venecijos / Sonette aus Venedig 1825) šlovinama grožis, homoerotiniai jausmai. Meilė vaizduojama kaip meninio įkvėpimo šaltinis ir palaimos būsena, kartu aukštinama atsižadėjimas, vienatvė, kančia. Tobulas grožis parodomas kaip nesuderinamas su žemiška egzistencija; atskleidžiama būties laikinumas, grožio ir mirties ryšys (eilėraštis Tristanas / Tristan). Apraudamas renesansinės didybės žlugimas, reiškiamas idealios dvasinės gimtinės ilgesys. Eilėraščiams būdinga antikiniai motyvai, ryškūs plastiniai vaizdai, melancholiškas patosas, iškilminga, muzikali kalba, žymu klasicizmo, Rytų poezijos įtaka. A. von Platenas reagavo į politinius neramumus Vakarų Europoje, kaip atsaką į lenkų sukilimo numalšinimą sukūrė agitacines Lenkiškas dainas (Polenlieder 1830–31, išleista 1844). Dar parašė (sekdamas Aristofanu) komedijų (Romantiškasis Edipas / Der romantische Oedipus 1829 ir kita), eiliuotą epą Abasidai (Die Abbassiden 1835). Pažiūros turėjo įtakos vokiečių estetizmui, t. p. atsispindi T. Manno novelėje Mirtis Venecijoje (Der Tod in Venedig 1912).
2931