Augustãvas (Augustów), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, į pietus nuo Suvalkų.
29 494 gyventojai (2021). Įsikūręs Augustavo girios vakariniame pakraštyje, prie Mėtos upės (lenk. Netta; Bebros dešinysis intakas), tarp Mėtos, Balčio ir Saino ežerų.
Augustavo ir Mėtos upės vaizdas iš viršaus (2020)
Pro Augustavą eina Augustavo kanalas. Automobilių keliai į Lietuvą – Lazdijus (per Aradnykus), Kalvariją (per Budzisko). Maisto, tabako pramonė, medienos apdirbimo, sporto ir turizmo reikmenų, plastikinių ir metalinių dirbinių gamybos, statybinės keramikos įmonės, siuvimo, avalynės fabrikai. Statomos jachtos.
Turizmas, vandens sportas. Kurortas (gydomojo purvo klodai, mineraliniai vandenys); gydomos judėjimo ir atramos organų, širdies ligos. Muziejus (Augustavo kanalo istorija; etnografija).
Architektūra
Mediniai rūmai (1826), pašto pastatų ansamblis (1828, architektas H. Marconi); Čenstakavos Dievo Motinos (19 a. pabaiga, 1957 atstatyta) ir Švč. Jėzaus Širdies (1911, 1946 atstatyta) bažnyčios.
2271
Istorija
Įkurtas apie 1526. Pavadintas miesto įkūrėjo karaliaus Žygimanto Augusto garbei. 1549 pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija. 1557 suteikta Magdeburgo teisė. Iki Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei; 1569 atiteko Lenkijai. Buvo Seinų vyskupijos dekanato centras. Abiejų Tautų Respublikos laikais mieste buvo unitų bažnyčia.
1795 Augustavas atiteko Prūsijos karalystei, nuo 1812 priklausė Rusijai (Lenkijos karalystei). 1816–37 buvo Augustavo apygardos, 1837–67 Augustavo, 1867–1915 Suvalkų gubernijos apskrities centras. 19 a. pastatytos 2 cerkvės, veikė evangelikų liuteronų bažnyčia. 1824–39 pro Augustavą iškastas Augustavo kanalas, sujungęs Vyslą su Nemunu. 1831 ir 1863 Augustavo apylinkėse aktyviai veikė sukilėliai; 1864 Augustave buvo leidžiamas sukilėlių vadovybės laikraštis Žinia apie lenkų vainą su maskoliais.
1920 liepos mėn. Lietuvos kariuomenė buvo užėmusi Augustavą, tačiau rugpjūčio mėn. jį užėmė lenkai. Iki 1939 Lietuvos vyriausybė laikė Augustavą Lenkijos okupuotu Lietuvos miestu.
2271
Lietuviai
Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko nedaug. Per vidaus kolonizaciją Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje: į šiaurę nuo miesto kūrėsi lietuviai, į vakarus – mozūrai, į rytus – baltarusiai. Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija. Pradėjo lenkėti ir ten gyvenę lietuviai. 19 a. viduryje etniniuose žemėlapiuose Augustavas žymimas slavų kalbų – lenkų ir baltarusių – paribyje. 1897 Augustave buvo 42, 1931, lenkų surašymo duomenimis, – 6 lietuviai.
598