Piccard Auguste (Ogiustas Pikãras) 1884 01 28Bazelis 1962 03 24Lozana, šveicarų fizikas, išradėjas, atmosferos ir vandenynų gelmių tyrėjas. J. Piccardʼo tėvas. Vienas vandenynų inžinerijos pradininkų. Pirmasis oro balionu pasiekė stratosferą.
20 a. pradžioje studijavo Ciuricho federalinėje aukštojoje politechnikos mokykloje. 1922–54 Briuselio laisvojo universiteto profesorius; moksliniai tyrimai – geofizikos ir geochemijos srityje. Plėtojo viršutinių atmosferos sluoksnių tyrimo metodus. Prognozavo, kad ateityje stratosferoje (dėl jos savybių) lėktuvai galės skraidyti dideliu greičiu. Nuo 1954 gyveno Šveicarijoje. Suprojektavo ir 1930 sukonstravo stratostatą FNRS (vandenilio pripildytą balioną su hermetine aliuminine suslėgto oro gondola; pavadintas Belgijos rėmėjų fondo – Fonds National de la Recherche Scientifique – vardu), kuriuo 1931 05 27 su padėjėju Pauliumi Kipferiu pakilo į stratosferą ir pasiekė 15 785 m aukštį; 17 val. trukusio skrydžio metu buvo tiriami atmosferos viršutiniai sluoksniai ir kosminiai spinduliai. Vėliau A. Piccardʼas atliko dar 26 skrydžius (didžiausias aukštis 23 000 metrų). Bendradarbiavo su lenkų išradėju Janu Szaliu.
Augusteʼas Piccardʼas stratostato FNRS gondoloje (1932)
3 dešimtmečio pabaigoje stratostato konstrukcijos pagrindu kūrė pirmajį batiskafą (didelį slėgį atlaikyti galinčią plieninę kapsulę), tačiau konstruoti jį pradėjo tik karui pasibaigus.
Auguste Piccard
Pirmasis bepilotis batiskafas FNRS-2 išbandytas 1948 (1950 perduotas Prancūzijos kariniam jūrų laivynui). 1953 su sūnumi J. Piccardʼu sukurė patobulintą batiskafą Trieste (eksponuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno muziejuje Vašingtone). 1953–57 A. Piccardʼas su sūnumi dalyvavo eksperimentiniuose Trieste panirimuose Viduržemio jūroje (pasiekė 3150 m gylį); 1958 batiskafą įsigijo Jungtinių Amerikos Valstijų karinis jūrų laivynas. Vėliau šiuo batiskafu buvo tiriami Ramiojo vandenyno vandens gilieji sluoksniai, o 1960 01 23 J. Piccardʼas ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno leitenantas Donas Walshas nusileido į giliausią Pasauliniame vandenyne Marianų lovio Challengerio gelmę; įvairiais duomenimis, buvo pasiektas rekordinis 10 911–10 918 m gylis.
20 a. 7 dešimtmečio pradžioje A. Piccardʼas su sūnumi pradėjo kurti pirmuosius mezoskafus (povandeninius laivus, skirtus vidutiniam, iki 1000 m, jūrų gyliui tirti). Jo vardu pavadintas pirmasis mokslinis ir turistinis mezoskafas Auguste Piccard (galėjo pervežti iki 40 keleivių) buvo išbandytas 1964 Ženevos ežere.
-Pikardas