Augustino Pajou, lipdančio savo mokytojo Jeano-Baptisteʼo Lemoyne’o biustą, portretas (aliejus, 1782, dailininkė Adélaïde Labille-Guiard, Luvras Paryžiuje)
Pajou Augustin (Ogiustenas Pažù) 1730 09 19Paryžius 1809 05 08Paryžius, prancūzų skulptorius. Nuo 14 metų mokėsi skulptūros pas Jeaną‑Baptisteʼą Lemoyne’ą (1704–78). 1748 laimėjęs Romos premiją, 1749–52 mokėsi École des Élèves Protégés, 1752–56 – Prancūzijos akademijoje Romoje. Nuo 1760 Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys, nuo 1792 rektorius.
Kūryba
A. Pajou labiausiai žinomas dėl įžymių žmonių portretinių biustų (M. J. du Barry, 1770–73, R. Descartes’o, 1777, J. B. Bossuet, 1779, B. Pascalio, 1781). Buvo karaliaus Liudviko XVI dvaro portretistas. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų ir reljefų (Orleano katedroje, 1769, Versalio operoje, 1768–70, Karališkuosiuose rūmuose, nuo 1744, J. Goujono Nekaltųjų fontanui, 1788, abu Paryžiuje); vienas žymiausių kūrinių – Palikta Psichėja (1791). Nupiešė piešinių. A. Pajou skulptūros – iš medžio, marmuro, bronzos, sidabro – ankstývosios rokoko stilistikos, vėlesnėse ryšku polinkis į klasicizmą.
A. Pajou. Madam de Wailly portretas (marmuras, 1789, Metropolitano meno muziejus Niujorke)