Grcius Augustinas 1899 12 24Šiupyliai (Gruzdžių vlsč.) 1972 02 28Vilnius, lietuvių rašytojas. L. L. Griciūtės, A. A. Griciaus, kino operatoriaus J. Griciaus tėvas.
Augustinas Gricius
1921–22 mokėsi Tautos teatro vaidybos studijoje Kaune. 1923–24 dirbo ir vaidino Vilkolakio teatre. 1925–26 Vytauto Didžioji universitete studijavo humanitarinius mokslus. 1927–40 dirbo laikraščių Lietuva ir Lietuvos aidas redakcijose. 1932 savaitinio kultūros žurnalo Bangos redaktorius. 1939–40 Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais dirbo laikraščių Tarybų Lietuva ir Tiesa redakcijose. 1941 ištremtas į Altajų, 1942 paleistas. Dirbo Valstybiniuose meno ansambliuose, sudarytuose Pereslavlyje Zalesskije, nuo 1943 Literatūrinės dalies vedėjas. 1944 grįžo į Lietuvą. 1944–45 dirbo Meno reikalų valdyboje prie LSSR Ministrų Tarybos, 1946–49 Vilniaus, Kauno teatrų Literatūrinės dalies vedėju, 1950–55 Lietuvos rašytojų sąjungoje.
Kūryba
Iki 1940 daugiausiai rašė feljetonus (slapyvardžiu Algis rinkinys Čin‑či‑be‑ris 1925, slapyvardžiu Pivoša rinkinys Pamokslai idėjos broliams 1928, Vyrai, nesijuokit! 1929, Žvilgsnis į gyvenimą 1930). Jiems būdinga anekdotinės situacijos, ekspresyvus pasakojimas. Sukūrė scenarijų Vilkolakio bufonadiniams spektakliams, komediją Palanga (pastatyta 1932, išleista 1974). Sovietiniu laikotarpiu parašė ideologizuotų pjesių (Skeveldros, pastatyta 1949, Liepto galas, I variantas pastatytas 1950, abi išleistos 1951, II variantas pavadinimu Išvakarės pastatytas 1952, Karšta vasara, pastatyta 1955, abi išleistos 1955), buitinių komedijų (Sėja ir pjūtis 1962, pavadinimu Ir ūsai nepadėjo pastatyta 1962, Buvo buvo, kaip nebuvo, pastatyta 1963, išleista 1964), apsakymų ir feljetonų (knygos Laiko dvasia 1946, Žmonės 1960). Apsakymuose dažniausiai vaizdavo gimtųjų vietų žmones, vaikystės kaimą. Paskelbė atsiminimų, parašė scenarijų filmui Kalakutai (1959, režisierius V. Mikalauskas), išvertė N. Gogolio, A. Ostrovskio, A. H. Tammsaareʼs ir kitų rašytojų kūrinių. Išleista A. Griciaus kūrinių rinktinės Kepurės nenukelsim (1971), Tėvų tėvai (1972), Keliai keleliai (1973), Dramos (1974), Pamokslai idėjos broliams (1979). Pjesių išversta į rusų, estų, apsakymų – į rusų, baltarusių kalbas.
Pivoša
1382