Augustno Voldemãro vadováujama Vyriausýbė 1926–1929
Per 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmą buvo priversta atsistatydinti M. Sleževičiaus Vyriausybė (Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1926). Prezidentui K. Griniui atmetus A. Merkio kandidatūrą, ministro pirmininko pareigas pasiūlyta eiti A. Voldemarui. Naujos valdžios teisėtumą pripažino dauguma užsienio valstybių. A. Voldemaras prezidentui K. Griniui prisiekė laikytis demokratinės 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos. Dėl naujos Vyriausybės sudėties derėjosi Lietuvių tautininkų sąjungos ir Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovai. Vyriausybėje dirbo trys tautininkų, po du krikščionių demokratų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos, vienas Lietuvos darbo federacijos (valstybės kontrolierius Antanas Milčius; 1928 05 07 jį pakeitė tautininkas V. Matulaitis) atstovai (sudėtis lentelėje). Tačiau Vyriausybė nebuvo koalicinė – jos nariai neatstovavo partijų interesams, svarbiausi ministrų pasirinkimo kriterijai buvo jų kompetencija, nustatytų gairių laikymasis ir lojalumas režimui.
prezidento K. Griniaus 1926 12 17 aktas, kuriuo A. Voldemaras skiriamas ministru pirmininku ir jam pavedama sudaryti Vyriausybę (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1
Krikščionių demokratų ir tautininkų bendradarbiavimas baigėsi netrukus išaiškėjus, kad perversmo tikslus partijos įsivaizdavo skirtingai. Krikščionims demokratams 1920–26 valstybės santvarka iš esmės tiko, netenkino tik kairiųjų įsigalėjimas valdžioje, naujuose Seimo rinkimuose jie tikėjosi vėl gauti daugumą balsų. Tautininkų vadovai su perversmu siejo valstybės santvarkos keitimo tikslus.
Daugiausia krikščionių demokratų ir tautininkų nesutarimų Vyriausybėje kėlė Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų tvarkos ir Konstitucijos reformos klausimai. Dėl Seimo veiklos suvaržymo, narių skaičiaus mažinimo, dvejų parlamento rūmų steigimo krikščionys demokratai linko nusileisti, bet nenusileido dėl tiesioginių Prezidento rinkimų ir referendumo. 1927 03 katalikų blokas pasiūlė reorganizuoti Vyriausybę, tačiau prezidentas A. Smetona rėmė A. Voldemarą; pareikalauta pritarti, kad Seimas būtų neribotam laikui paleistas, o valstybė būtų valdoma dekretais. Krikščionys demokratai buvo priversti sutikti Seimo rinkimus atidėti iki rudens. Prasidėjo nesutarimai katalikų bloke – Darbo federacijos atstovai iš bloko išėjo, Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai atsiribojo nuo savo partijos. Nerandant kompromisų 1927 05 atsistatydino krikščionių demokratų ministrai L. Bistras ir P. Karvelis. Įsitvirtino vienpartinė tautininkų Vyriausybė, kurios priešakyje buvo jos vadovas ir užsienio reikalų ministras A. Voldemaras ir šalies prezidentas A. Smetona.
ministras pirmininkas A. Voldemaras (antras iš kairės) su Lietuvos karo veikėjais ir užsienio šalių karo diplomatais per Lietuvos kariuomenės 10 m. šventę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1928 11 25; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1928 ambicingas ir kategoriškas A. Voldemaras ėmė vis labiau nesutarti su prezidentu A. Smetona: A. Voldemaro nuomone, prezidentas turi vadovauti simboliškai, reali valdžia turėtų būti ministro pirmininko rankose. Be to, prieš kitos nuomonės nepakenčiantį A. Voldemarą nusiteikė ir Vyriausybės nariai. A. Voldemaras turėjo ir ištikimų šalininkų (vėliau – voldemarininkai), jam pavaldi buvo fašistuojanti sporto organizacija Geležinis vilkas.
1929 09 ministrui pirmininkui išvykus į Tautų Sąjungos Tarybos posėdį Ženevoje, ministrai įteikė prezidentui atsistatydinimo raštus. Grįžęs A. Voldemaras su A. Smetona aptarė galimą Vyriausybės pertvarką, tačiau netrukus paskelbta, kad naują Vyriausybę sudarys J. Tūbelis. A. Voldemarui pasiūlyta likti naujos Vyriausybės užsienio reikalų ministru, bet jis nesutiko ir iš Vyriausybės pasitraukė.
Valdant A. Voldemaro Vyriausybei normalizuoti santykiai su Šventuoju Sostu, pasirašyta sutartis su Vokietija (šia sutartimi Lietuvai pripažintas Klaipėdos kraštas), tarptautinėje arenoje diplomatinėmis priemonėmis ginti Lietuvos interesai konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto.
-Voldemaro Vyriausybė; -A. Voldemaro Vyriausybė; -Voldemaro Ministrų Kabinetas; -A. Voldemaro Ministrų Kabinetas; -Keturioliktoji Vyriausybė; -Keturioliktasis Ministrų Kabinetas
884