Saulietis Augusts (Augustas Sáulietis), tikr. pavardė Plikausis 1869 12 22Sauliešos (Grašų vlsč., Madonos rj.) 1933 01 27Sauliešos (Grašų vlsč., Madonos rj.), latvių rašytojas. 1889 mokėsi mokytojų kursuose Valmieroje, vėliau mokytojavo įvairiose mokyklose Latvijoje, 1900–01 dirbo naftos tiekimo kontoroje Grozne. 1902–15 mokytojavo Rygoje. Čia 1904 su Pavasarių Janiu, A. Ķeniņiu ir J. Rozentāliu įsteigė leidyklą Zalktis. Nuo 1906 dirbo almanacho, vėliau žurnalo Zalktis redakcijose. 1909 įsteigė leidyklą Varavīksna. 1919–24 mokytojavo Cesvainėje (Madonos rj.). Parašė eilėraščių (rinkiniai Miško ošimas / Meža šalkas 1897, Geltoni lapai / Dzeltenas lapas 1904, Tolimos žinios / Tālas vēstis 1924); būdinga niūrios, tragiškos intonacijos, kurios atspindi rezignuojančios asmenybės nuotaikas. Išspausdino apsakymų, romaną Vaivorykštė (Varavīksne 1910). Vienas pirmųjų latvių prozoje pradėjo nagrinėti žmogaus psichologines problemas, aukštino etinį maksimalizmą. Kūryboje vaizdavo tyros širdies žmones, kurie visomis išgalėmis siekia išsaugoti dorines normas, – išoriškai jie stiprūs, bet dvasiškai trapūs ir lengvai pažeidžiami; ryšku realizmo ir neoromantizmo estetikos principai. Dramose Į šiaurę (Pret ziemeļiem 1911), Jekabas Saltupas (Jēkabs Saltups 1913), Joninės (Līgo 1922), tęsdamas R. Blaumanio tradicijas, vaizdavo kaimo gyvenimą, kartų santykius. Bibliniais motyvais paremtoje tragedijoje Karalius Saulius (Kēniņš Zauls 1929) atskleidžiama prieštaravimų draskoma, bet valinga asmenybė.
R: Raksti 15 t. Rīga 1923–27.
1320