Aujeszky liga (morbus Aujeszkyi), Aujèskio ligà, ūminė infekcinė (virusinė) gyvulių, kailinių žvėrelių, kačių, šunų ir sinantropinių graužikų (naminių pelių, žiurkių) liga. Aujeszky ligą sukelia herpeso virusas; jis neatsparus aplinkos veiksniams, šaltis jį konservuoja. Šia liga gyvuliai serga daugelyje pasaulio šalių (ir Lietuvoje); didžiausių nuostolių ji padaro kiaulininkystės ūkiams.
Liga pažeidžia centrinę nervų sistemą, kvėpavimo organus, sergantiems gyvūnams (išskyrus kiaules, audines ir sabalus) labai niežti odą. Gyvūnai dažniausiai apsikrečia per virškinamąjį traktą nuo užkrėsto pašaro, vandens, kartais per pažeistą odą, gleivinę ir gimdą. Aujeszky ligos sukėlėją platina šia liga sergantys graužikai.
Sunkiausiai serga paršai. Iki 10 d. paršų Aujeszky liga būna sepsinė. Jie nežinda, guli, juos greitai ištinka hipoglikeminė koma ir jie nugaišta. Vyresniems paršams būdingi nervinio pobūdžio simptomai. 10 d.–3 mėn. paršai, susirgę Aujeszky liga, būna neramūs, eina ratu, veržiasi į priekį, nugriuvę užverčia galvas, tampo kojas, seilėjasi, dreba jų raumenys. Pasitaiko gerklų ir ryklės, kojų raumenų parezių ir paralyžių, kartais pasireiškia afonija, plaučių edema, gausus seilėtekis. Paaugę paršai ir kiaulės karščiuoja, kosti, jiems dar prisimeta rinitas, konjunktyvitas.
Kitų rūšių gyvulių prieauglio Aujeszky liga būna sepsinio, o suaugusių gyvulių – nervinio pobūdžio. Svarbiausias ligos požymis – odos niežėjimas.
Aujeszky liga diagnozuojama iš būdingų klinikinių požymių (nusikasymų), epizootinių ir laboratorinių tyrimų (biologinių bandymų, serologinių reakcijų) duomenų. Gyvuliai gydomi specifiniu gamaglobulinu ir raminamaisiais vaistais, profilaktiškai vakcinuojami. Fermose naikinami graužikai, neįvežama apkrėstų gyvulių ir pašarų, virinamos gyvuliams šeriamos skerdyklų ir valgyklų atliekos. Pasireiškus ligai ūkyje skelbiamas karantinas.
1902 Aujeszky ligą pirmą kartą aprašė A. Aujeszky (1869–1933, Vengrija).
Aujeszky liga. Būdingos kiaulių pozos
2345