auklėjamàsis romãnas (vok. Bildungsroman), romano žanrinis porūšis. Jame į vieną estetinę visumą buvo sujungta vokiškoji žmogaus dvasinio tapsmo koncepcija (Bildung), pietistinės išpažinties struktūra ir romano žanriniai elementai. Laikomas klasikinės vokiečių Bildung idėjos estetine raiška. Pradėjo formuotis 18 a. pabaigoje Vokietijoje. Taikomi privalomi iš Bildung tradicijos perimti struktūriniai ir poetikos reikalavimai: protagonisto naivumas ir pasyvumas, vystymasis pakopomis, mokytojo figūra, gyvenimas kaip mokykla, kiti personažai kaip mokytojai, aš ir pasaulio susidūrimas, utopija, ironija, meilės tema ir kita. Herojaus gyvenimas chronologiškai nuosekliai vaizduojamas kaip judėjimas erdve – kelionė nuo vienos dvasinės brandos pakopos prie kitos į tokią žmogiškosios būties formą, kurią romanistas suvokia kaip tobulumo įkūnijimą. Utopijos pakopa pasiekiama tada, kai į žmogiškosios būties formą sutalpinama dvasinė visos žmonijos patirtis ir pasiekiamas individualus aš ir pasaulio sutapimas.
Auklėjamojo romano terminą 1819 sukūrė J. K. S. Morgensternas. Pradėtas vartoti nuo 1870, kai W. Dilthey šiuo terminu apibrėžė vadinamajai Vilhelmo Meisterio mokyklai (pagal J. W. Goetheʼs romanus Vilhelmo Meisterio mokymosi metai / Wilhelm Meisters Lehrjahre 4 d. 1795–96 ir Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji (Wilhelm Meisters Wanderjahre 3 dalys 1821–29) priklausančius romanus. Juose vaizduotas individo vystymasis iki išbaigto žmogiškumo, tyrinėtas kaip dėsningas, žmogiškąsias galias realizuojantis procesas, kuris per konfliktus veda į harmoniją ir individualybę.
Pirmuoju auklėjamuoju romanu laikomas Ch. M. Wielando romanas Agatono istorija (Die Geschichte des Agathon 1766–67), geriausiais žanro pavyzdžiais – Novalio Heinrichas fon Ofterdingenas (Heinrich von Ofterdingen, parašyta 1799–1800, išspausdinta 1802), Jeano Paulio Titanas (Titan 4 t. 1800–03), T. Manno Užburtas kalnas (Der Zauberberg 2 d. 1924), H. Hesseʼs Stiklo karoliukų žaidimas (Das Glasperlenspiel 1943) ir kiti. Vėliau susiklostė moteriškojo ir juodaodžių auklėjamųjų, antiauklėjamųjų romanų porūšiai. Platesne prasme auklėjamasis romanas suvokiamas kaip kūrinys, vaizduojantis jauno žmogaus dvasinio tapimo istoriją. Jam priskiriami J. Austin, Ch. Dickenso, F. S. Fitzgeraldo, G. Flaubertʼo, J. Joyce’o, G. Kellerio, R. Musilio, Stendhalio, A. Stifterio, V. Woolf ir daugelio kitų autorių romanai.
Lietuvių literatūroje šiam žanrui priskirtinas V. Mykolaičio-Putino romanas Altorių šešėly (1932–33).
auklėjimo romanas; -bildungs romanas
L: G. Lazdynas Vokiečių Bildungsromanas Šiauliai 2003; L. Köhn Entwicklungs- und Bildungsroman Stuttgart 1969; J. Jacobs, M. Krause Der deutsche Bildungsroman: Gattungsgeschichte vol. 18 bis zum 20 München 1989; Reflection and Action: Essays on the Bildungsroman Columbia 1991; G. Mayer Der deutsche Bildungsroman: Von der Aufklärung bis zur Gegenwart Stuttgart 1992; T. Kontje The German Bildungsroman: History of a National Genre Suffolk 1993; R. Selbmann Der deutsche Bildungsroman Stuttgart-Weimar 1994.
1372