áuksas ekonòmikoje
Pinigų funkcija
Auksas ekonomikoje dėl savo savybių (yra vienalytis, dalus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų aukso atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimų balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis auksas, kaip vertės matas, atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai (banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatliko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulinių pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972 auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas specialiosiomis skolinimosi teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarptautinių atsargų dalimi.
investicinio aukso luitai
Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.
Auksas Lietuvoje
Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14–15 amžiuje. 15 amžiuje į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 įkurtas Vilniaus auksakalių cechas. 16 amžiaus viduryje Vilniuje buvo kalamos auksinės monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. 16–19 amžiuje aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių.
627