auksavimas
auksãvimas, metalo paviršiaus dengimas plonu (nuo µm dalių iki kelių µm) aukso ar jo lydinio sluoksniu. Auksuojama, kad gaminio paviršius būtų gražesnis ir apsaugotas nuo ardomojo aplinkos poveikio. Dengiama lakštais (ant gaminio klijuojama 0,2–1,0 µm storio aukso folija), amalgama (gyvsidabryje ištirpintas auksas – amalgama – užtepama ant gaminio paviršiaus ir kaitinama, kol išsilydo ir išgaruoja gyvsidabris), plakiravimu (aukso lakštai aukštoje temperatūroje užvalcuojami ant dengiamo metalo lakštų). Elektrolitinė aukso danga sudaroma aukso ir kalio cianido ar natrio fosfato tirpalų elektrolize arba auksas nusodinamas be išorinių srovės šaltinių, įmerkus dengiamą dirbinį kartu su cinko elektrodu į aukso druskos tirpalą (elektrocheminis auksavimas). Dengiant vakuuminiu būdu aukso garai, susidarę iš kaitinamo aukso katodo arba iš aukso lydalo, nusodinami vakuume ant dengiamo paviršiaus. Cheminiu būdu auksas nusodinamas redukuojant jį reduktoriais ant dengiamo paviršiaus iš aukso druskos tirpalo. Dengiant garinimu ant dengiamo paviršiaus nusodinami lakūs aukso organiniai junginiai ir po to termiškai skaidomi.
Auksuojami dažniausiai juvelyrinės technikos, architektūros, prietaisų bei įtaisų, fotografinės technikos (geležies ir seleno fotoelementai) detalės ir dirbiniai.