Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai 1990 03 11

Aukščiáusioji Tarýba-Atkuriamàsis Semas (AT/AS), Lietuvos įstatymų leidžiamoji ir tautos atstovaujamoji institucija; parlamentas, vykdęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir kitas aukščiausiosios valdžios funkcijas. Kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba veikė 1990 03 11–1992 11 25. Seimo deklaracija (1996 11 28) pavadintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. Rinkimuose į AT/AS konkuravo Sąjūdis ir savarankiška Lietuvos komunistų partija (LKP); Sąjūdis pasisakė už nepriklausomos valstybės atkūrimą, LKP – už Lietuvos suverenitetą SSRS atžvilgiu. AT/AS deputatai išrinkti 1990 rinkimuose 5 metams remiantis visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų teise slaptu balsavimu. Sesijos išvakarėse buvo išrinkti 133 deputatai (iš 141); iš jų Sąjūdžio remiami 96 (Valstybės žinios 1990 03 02, 10, 16). AT/AS sesija darbą pradėjo 1990 03 10, rinkimus laimėjusioms svarbiausioms politinėms jėgoms iš anksto susitarus dėl pagrindinių siekių.

1990 03 11 iš AT/AS daugumos (Sąjūdžio) atstovų buvo išrinkti AT/AS vadovai: V. Landsbergis (pirmininkas), B. J. Kuzmickas, K. Motieka, Č. V. Stankevičius (pavaduotojai), L. Sabutis (sekretorius). Prezidiumą (Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumas) sudarė 11 deputatų (5 AT/AS vadovai, 6 renkami).

Siekdamas atsiriboti nuo sovietinės jurisdikcijos (buvo išrinktas pagal 1989 06 29 LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų įstatymą ir darbą pradėjo pagal LSSR Aukščiausiosios Tarybos reglamentą), AT/AS priėmė deklaraciją, kuria konstatavo, kad Lietuvos gyventojai per rinkimus laisva valia suteikė deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atkurti Lietuvos valstybę. Tuo remdamasi LSSR Aukščiausioji Taryba persitvarkė į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Priimtu įstatymu sugrąžino nepriklausomybės laikotarpio valstybės pavadinimą – Lietuvos Respublika, to meto herbą ir ženklą – Vytį. Priėmęs Kovo 11 Aktą (Akto signatarai – 3 lentelėje), AT/AS atkūrė sovietinių okupantų 1940 panaikintą Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, įteisino istorinį ir teisinį 20 a. Lietuvos valstybės tęstinumą. AT/AS priimtas įstatymas Dėl 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo atšaukė LSSR Konstitucijos, SSRS Konstitucijos ir kitų įstatymų galiojimą Lietuvoje.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Kovo 11 Aktas

Po laikinai atnaujinto 1938 05 12 Lietuvos Konstitucijos veikimo (neatkūrė iki 1940 06 15 veikusių įstatymų) buvo patvirtintas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas; vėliau keistas ir pildytas.

AT/AS kreipėsi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką M. Gorbačiovą ir SSRS Ministrų Tarybos pirmininką N. Ryžkovą, oficialiai pranešė apie Lietuvos valstybingumo atkūrimą, t. p. pakvietė užmegzti dvišalius tarpvalstybinius santykius. Kaip atsaką SSRS vadovybė ėmė taikyti ekonomines sankcijas. Siekdamas pradėti derybas su SSRS dėl ekonominės blokados atšaukimo, AT/AS 1990 06 29 dokumentu pažadėjo moratoriumą, kuriuo, prasidėjus tarpvalstybinėms deryboms su SSRS, būtų laikinai sustabdęs tolesnius, Kovo 11 Aktu pagrįstus politinius veiksmus (šis dokumentas atšauktas 1991 12 29). Po 1991 01 08 Maskvos inspiruotų vietos komunistinių jėgų mėginimo užimti AT/AS rūmus ir 1991 01 10 SSRS prezidento M. Gorbačiovo reikalavimų grąžinti SSRS Konstitucijos veikimą Lietuvoje bei panaikinti Kovo 11 Akto padarinius SSRS kariuomenė, remiama vietos kolaborantų iš LKP (priklausančios SSKP) bandė įvykdyti valstybės perversmą (Sausio tryliktoji). Jam žlungant ir dar kurį laiką po to AT/AS rūmus saugojo tūkstančiai Lietuvos žmonių. 1991 02 11, remdamasis konstitucine nuostata, kuriai buvo pritarta per 02 09 plebiscitą, AT/AS paskelbė Lietuvos valstybę nepriklausoma demokratine respublika.

1991 07 29 AT/AS pirmininkui V. Landsbergiui ir Rusijos Federacijos prezidentui B. Jelcinui pasirašius sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, Rusijos Federacija pripažino atkurtos Lietuvos valstybės nepriklausomybę; atkurdamos diplomatinius santykius Lietuvos valstybę ėmė pripažinti kitos valstybės. Žlugus Rugpjūčio pučui Lietuvos nepriklausomybę 1991 09 06 pripažino ir Sovietų Sąjunga. Per AT/AS kadenciją Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, iš naujo pripažinta tarptautinės bendrijos.

AT/AS priėmė LSSR Ministrų Tarybos atsistatydinimą, sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybę (ministrė pirmininkė K. D. Prunskienė), nustatė ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų pavaldumą Lietuvos Respublikai, pavedė kitoms valstybės institucijoms (teismams, prokuratūrai, arbitražui, liaudies kontrolei) vykdyti savo įgaliojimus. Panaikino SSRS karo prievolės įstatymą, nustatė, kad įmonės pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Reabilitavo pasipriešinimo SSRS okupacijai dalyvius, grąžino jiems visas teises, pasmerkė žydų tautos genocidą Lietuvoje nacių okupacijos metais, priėmė Katalikų Bažnyčios Lietuvoje restitucijos aktą, politinių partijų, valstybės sienos ir muitinės įstatymus, t. p. teisės aktų, naujai reglamentuojančių ūkio, socialinį gyvenimą, mokslo ir kultūros raidą, savarankiško biudžeto sandaros bei įgyvendinimo principus (buvo išeita iš rublio zonos), atkūrė Lietuvos kariuomenę, miliciją pertvarkė į policiją. AT/AS sprendimais kartu su kitų Baltijos šalių įstatymų leidybos institucijomis įsteigta Baltijos Ministrų Taryba ir Baltijos Asamblėja, pripažinta Slovėnijos ir Kroatijos (Lietuva jas pripažino pirmoji), Ukrainos ir kitų posovietinių valstybių nepriklausomybė; prisijungta prie tarptautinių konvencijų.

AT/AS teisinį statusą nustatė Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos reglamentas. AT/AS kompetencija: priimti Konstituciją ir kitus teisės aktus, tvirtinti biudžetą, steigti atskaitingas institucijas, nustatyti teismų, prokuratūros sistemą ir įgaliojimus, sudaryti Vyriausybę, kurti savivaldos teisinius pagrindus, keisti teritorijos administracinę struktūrą, nustatyti užsienio politikos pagrindinius principus, steigti valstybinius apdovanojimus, rengti referendumus, leisti amnestijos aktus, vykdyti Vyriausybės veiklos parlamentinę kontrolę.

AT/AS deputatams buvo suteikta neliečiamybė dėl kalbų parlamente ar pareikštos nuomonės balsuojant, be AT/AS sutikimo neleista jų patraukti baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. Jie turėjo paklausimų ir interpeliacijų bei įstatymų leidimo iniciatyvos teisę. AT/AS įstatymų leidybą, biudžeto tvirtinimą, valstybės kontrolę grindė 13 nuolatinių komisijų (1 lentelė) ir 9 frakcijų (2 lentelė) rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis skaito Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992 11 06)

Ministro pirmininko G. Vagnoriaus vadovaujamai vyriausybei pradėjus radikalias ūkio reformas ir ėmus nepaisyti įtakingų AT/AS politikų nuomonės, kilo AT/AS deputatų naujosios daugumos ir Vyriausybę remiančios AT/AS mažumos nesutarimų. Jie ypač sustiprėjo daliai AT/AS pareikalavus papildyti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir rinkti prezidentą iki Konstitucijos priėmimo (pasiūlymas nebuvo priimtas). 1992 07 09 pasiektas kompromisinis susitarimas surengti pirmalaikius rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą bei teikti tautos referendumui AT/AS parengtą Lietuvos Respublikos Konstituciją (priimta 1992 10 25). 1992 11 25 naujajam Lietuvos Respublikos Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį AT/AS baigė kadenciją.

1157

1964

1

2

3

-Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba; -Atkuriamasis Seimas; -Aukščiausioji Taryba